Kelios skruzdėlės šiltnamyje paprastai nėra priežastis skubiai ieškoti priemonės joms naikinti. Jos gali patekti ieškodamos maisto, vandens ar tinkamos vietos lizdui. Tačiau jeigu atsiranda nuolatiniai judėjimo takai, skruzdėlių ant augalų daugėja arba prie jų randama amarų, verta išsiaiškinti, kas jas ten traukia.
Dažniausiai svarbiausia problema būna ne pačios skruzdėlės, o jų ryšys su sultis siurbiančiais kenkėjais. Amarai, baltasparniai, miltuotieji skydamariai ir kai kurie kiti vabzdžiai išskiria saldų lipčių, kuris skruzdėlėms yra vertingas maisto šaltinis.
Kodėl prie amarų dažnai matome skruzdėles?
Amarai siurbia augalų sultis ir išskiria cukrų turintį lipčių. Skruzdėlės šiuo skysčiu minta, todėl amarų kolonijos joms tampa nuolatiniu maisto šaltiniu.
Ryšys tuo nesibaigia. UC IPM nurodo, kad kai kurios skruzdėlės amarus ir kitus lipčių išskiriančius vabzdžius saugo nuo boružių, auksaakių, parazitinių vapsvų ir kitų natūralių priešų. Kai kuriais atvejais jos net perneša tokius vabzdžius į kitas augalo vietas.
Dėl to nuolatinis skruzdėlių srautas stiebu aukštyn yra gera priežastis apversti kelis lapus ir apžiūrėti jų apačią. Ypač reikėtų patikrinti jaunus ūglius, augimo viršūnes ir lapkočius, kur dažnai telkiasi amarai.
Skruzdėlės ne visada yra pagrindinis kenkėjas
Skruzdėlės atlieka ir naudingų funkcijų: minta kai kuriais kitais vabzdžiais, ardo organines liekanas ir judėdamos dirvoje formuoja ertmes. Todėl keli pavieniai vabzdžiai šiltnamyje savaime nereiškia, kad koloniją būtina naikinti.
Veiksmų labiau reikia tada, kai matomas vienas iš kelių dalykų: didelė skruzdėlių kolonija įsikūrė tiesiai prie augalų šaknų, skruzdėlės intensyviai prižiūri dideles amarų kolonijas, judėjimo takai nuolat eina per augalus arba pastebima tiesioginė žala jauniems daigams.
Nors daugumos sodo skruzdėlių pagrindinė žala augalams yra netiesioginė, kai kurios rūšys tam tikromis aplinkybėmis gali pažeisti ir pačius augalus. Todėl nereikėtų vadovautis nei taisykle „visos skruzdėlės naudingos“, nei priešinga nuostata, kad kiekvieną pastebėtą skruzdėlę reikia sunaikinti.
Pirmiausia patikrinkite amarus
Jeigu skruzdėlių daugiausia ant pomidorų, agurkų, paprikų ar kitų augalų, pirmiausia verta ieškoti lipčių gaminančių kenkėjų.
Amarai dažnai slepiasi apatinėje lapo pusėje ir ant jaunų, minkštų ūglių. Be pačių vabzdžių, galima pastebėti lipnią lapiją, susiraukšlėjusius jaunus lapus arba vėliau ant lipčiaus atsirandantį juodą suodinį apnašą.
Nedidelę amarų koloniją kartais pakanka nuplauti vandens srove arba pašalinti stipriausiai apniktą lapą ar ūglio dalį. Tai ypač praktiška, jei kenkėjai pastebėti anksti.
Tačiau nereikėtų automatiškai šalinti kiekvieno lapo su keliomis amarų grupelėmis. Kartu verta ieškoti boružių, auksaakių lervų, žiedmusių lervų ir mumifikuotų amarų, rodančių parazitinių vabzdžių veiklą. Nedidelę amarų populiaciją natūralūs priešai kartais sumažina be papildomo purškimo.
Kodėl paprastas indų ploviklis nėra gera „naminė“ priemonė?
Internete dažnai rekomenduojama amarus purkšti vandens ir indų ploviklio mišiniu. Problema ta, kad buitinis ploviklis nėra sukurtas augalams. Jo sudėtyje gali būti kvapiklių, riebalus tirpdančių medžiagų ir kitų priedų, galinčių pažeisti jautrius lapus.
Jeigu naudojamas muilo pagrindo augalų apsaugos produktas, saugiau rinktis specialiai augalams skirtą preparatą ir laikytis jo etiketės. Net insekticidiniai muilai nėra visiškai neutralūs – kai kurie augalai jiems jautrūs, o netinkama koncentracija ar naudojimas per karštį gali pažeisti lapiją.
Šiltnamyje auginamos daržovės yra maistiniai augalai, todėl naudojant bet kokią augalų apsaugos priemonę svarbu tikrinti, ar konkretus augalas ir naudojimo būdas nurodyti etiketėje bei koks nustatytas laikotarpis iki derliaus nuėmimo.
Karštas ar verdantis vanduo – daugiau rizikos nei atrodo
Karšto vandens pylimas tiesiai į skruzdėlyną kartais rekomenduojamas kaip paprastas būdas sunaikinti dalį kolonijos. Atviroje vietoje jis gali paveikti skruzdėles, kurias vanduo pasiekia, tačiau šiltnamio lysvėje toks metodas turi aiškių trūkumų.
Verdantis vanduo neskiria skruzdėlės nuo pomidoro šaknies. Jis gali pažeisti augalų šaknis, dirvos paviršiuje esančius organizmus ir žmogų, kuris jį pila.
Dar svarbiau – skruzdėlių lizdas gali būti gerokai didesnis ir gilesnis, nei matoma iš paviršiaus. University of Delaware Extension nurodo, kad verdantis vanduo, diatomitinė žemė ir įvairūs naminiai mišiniai ne visada pajėgia sunaikinti augalus žalojančią koloniją.
Dėl to tarp daržovių šaknų verdantis vanduo nėra geras pirmasis pasirinkimas.
Diatomitinė žemė – kaip ji iš tikrųjų veikia?
Diatomitinė žemė yra labai smulkūs mineralinės kilmės milteliai, pagaminti iš suakmenėjusių diatomėjų liekanų. Jos poveikis vabzdžiams nėra nuodijantis cheminiu būdu – dalelės pažeidžia apsauginį vabzdžio kūno paviršių ir pašalina dalį jį nuo išdžiūvimo saugančių riebalų bei vaško.
Tačiau šios priemonės galimybės dažnai pervertinamos. University of Minnesota Extension pažymi, kad diatomitinė žemė geriausiai veikia sausomis sąlygomis. Po laistymo, rasos ar didesnės drėgmės jos veiksmingumas sumažėja ir priemonę gali reikėti naudoti iš naujo pagal etiketę.
Šiltnamyje tai ypač aktualu, nes lysvės reguliariai laistomos. Todėl diatomitinė žemė labiau tinka kaip lokalus kontaktinis barjeras sausame skruzdėlių take nei kaip patikimas būdas sunaikinti giliai esančią koloniją.
Taip pat svarbu nevertinti žodžio „natūrali“ kaip „visiškai nekenksminga“. Labai smulkios diatomitinės žemės dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Naudojant reikia vengti įkvėpimo, dulkių patekimo į akis ir laikytis būtent konkretaus produkto saugos instrukcijos.
Actas gali pakeisti taką, bet nėra patikimas kolonijos naikinimo būdas
Skruzdėlės orientuojasi naudodamos cheminius pėdsakus, todėl stiprų kvapą turintis skystis ant tako gali trumpam sutrikdyti jų įprastą maršrutą. Tačiau tai nereiškia, kad lizdas ar karalienė buvo pašalinti.
Dėl to acto naudojimas gali sukurti įspūdį, kad problema išnyko – skruzdėlės tiesiog pasirenka kitą kelią.
Dar svarbiau – acto rūgštis nėra neutrali augalams. Pakankama jos koncentracija pažeidžia augalinius audinius ir būtent dėl šios savybės koncentruotos acto rūgšties priemonės naudojamos kaip kontaktiniai herbicidai.
Todėl purkšti actu pomidorus, agurkus, paprikas ar kitus šiltnamio augalus nereikėtų. Taip pat nėra daug prasmės reguliariai pilti acto į lysvės dirvą vien dėl skruzdėlių.
Mėtos, kavos tirščiai ir kiti stiprūs kvapai
Mėtos, kavos tirščiai, citrusų žievelės ir kitos stipraus kvapo medžiagos dažnai minimos liaudiškuose skruzdėlių kontrolės receptuose. Problema ta, kad laikinas skruzdėlių maršruto pasikeitimas dar nėra kolonijos kontrolė.
Skruzdėlė gali apeiti nemalonaus kvapo vietą ir po kelių centimetrų suformuoti naują taką. Todėl tokių metodų nereikėtų vertinti pagal tai, ar valandą po panaudojimo senajame take nebėra vabzdžių.
Kavos tirščių taip pat nereikėtų berti dideliais kiekiais vien tam, kad būtų atbaidytos skruzdėlės. Organinės medžiagos dirvoje turi būti naudojamos dėl aiškaus agronominio tikslo, o ne kaip nepatikrinto pesticido pakaitalas.
O kaip dėl cinamono?
Cinamonas yra dar viena dažnai rekomenduojama naminė priemonė. Stiprus jo kvapas gali paveikti skruzdėlių judėjimą tam tikroje vietoje, tačiau to nereikėtų painioti su visos kolonijos sunaikinimu.
Patikimų praktinių duomenų, kurie leistų maltą virtuvinį cinamoną laikyti patikimu didelės skruzdėlių kolonijos kontrolės metodu šiltnamyje, nepakanka.
Dėl to cinamoną, kavą ar mėtas geriau laikyti eksperimentiniais repelentais, o ne pagrindiniu problemos sprendimu.
Kodėl kontaktinė priemonė dažnai neišsprendžia kolonijos problemos?
Ant paviršiaus matomos skruzdėlės yra tik dalis visos kolonijos. Didžioji dalis darbininkių, lervos ir karalienė lieka lizde.
Jeigu sunaikinamos tik taku vaikštančios darbininkės, kolonija gali jas pakeisti kitomis. Būtent todėl trumpai veikiantis purškalas, verdantis vanduo ar kvapą keičianti medžiaga kartais duoda labai ryškų rezultatą pirmą dieną, bet po kelių dienų skruzdėlės grįžta.
Kai koloniją iš tiesų reikia kontroliuoti, profesionalioje skruzdėlių kontrolėje dažnai naudojami lėtai veikiantys masalai. Darbininkės juos nuneša į lizdą ir perduoda kitoms kolonijos narėms. Tokiu principu siekiama veikti ne tik pavienes ant paviršiaus matomas skruzdėles.
Masalus šiltnamyje reikia rinktis labai atsargiai
Daržovių šiltnamis nėra ta pati aplinka kaip terasa ar namo pamatai. Čia auginamas maistas, todėl negalima tiesiog paimti bet kokio buitinio skruzdėlių preparato ir berti jį tarp pomidorų ar agurkų.
Jeigu pasirenkamas pesticidinis masalas ar kita cheminė priemonė, reikia patikrinti, ar jos etiketėje leidžiamas būtent toks naudojimas. Produktas turi būti skirtas atitinkamam kenkėjui, naudojimo vietai ir, jei gali kontaktuoti su pasėliu, konkrečiai maistinių augalų aplinkai.
Naminių boro rūgšties, borakso, cukraus ar kitų pesticidinių mišinių gaminti nereikėtų. Namuose sumaišytame preparate neįmanoma patikimai užtikrinti dozės, poveikio ne taikiniams ir saugaus naudojimo šalia maistinių augalų.
Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų ir jų galiojančių etikečių informaciją skelbia Valstybinė augalininkystės tarnyba. Registracija bei leidžiami naudojimo būdai gali keistis, todėl tikrinti reikia tuo metu galiojančią etiketę.
Biologinė amarų kontrolė neveiks taip gerai, jei skruzdėlės juos saugo
Šiltnamiuose amarams kontroliuoti gali būti naudojami jų natūralūs priešai – boružės, auksaakės, žiedmusių lervos, parazitinės vapsvos ar specialiai komerciniams šiltnamiams tiekiami biologinės kontrolės organizmai.
Tačiau didelis skruzdėlių aktyvumas gali trukdyti tokiai kontrolei. UC IPM nurodo, kad skruzdėlės gina lipčių gaminančius vabzdžius nuo plėšrūnų ir parazitų. Todėl sumažinus skruzdėlių patekimą prie amarų natūralūs priešai kartais pradeda juos kontroliuoti daug efektyviau.
Jeigu šiltnamyje sąmoningai leidžiami naudingi vabzdžiai, plataus veikimo insekticidų naudojimą reikia vertinti ypač atsargiai, nes jie gali sunaikinti ne tik amarus, bet ir organizmus, kurie juos kontroliuoja.
Kur skruzdėlės įsirengia lizdą?
Šiltnamis skruzdėlėms gali būti patrauklus dėl šilumos, sausų pakraščių ir nuolatinio maisto šaltinio. Lizdai gali atsirasti po lentomis, takų kraštais, akmenimis, mulčiu, šiltnamio konstrukcijų pagrindais ar sausesnėje purioje dirvoje.
Vien skruzdėlių takas dar neparodo, kur yra lizdas. Darbininkės gali nueiti gana didelį atstumą iki maisto, todėl verta stebėti ne vien jų judėjimą ant augalo, bet ir kryptį, kuria jos grįžta.
Jei lizdas yra ne lysvėje, o, pavyzdžiui, po nuimama lenta ar nereikalingu daiktu, kartais pakanka pašalinti skruzdėlėms patogią slėptuvę ir pakeisti tos vietos sąlygas.
Ar skruzdėlynas gali pakenkti šaknims?
Daugeliu atvejų skruzdėlės sveikų didelių augalų šaknų tiesiogiai neėda. Tačiau didelis lizdas gali išjudinti dirvą prie labai jaunų augalų, o kai kurių rūšių skruzdėlės tam tikromis aplinkybėmis gali pažeisti jaunus persodintus daigus.
University of Delaware Extension 2025 m. aprašė atvejus, kai grindinio skruzdėlės (Tetramorium immigrans) pažeidė jaunus arbūzų, kopūstų ir brokolių daigus, net apgrauždamos stiebus ties dirvos paviršiumi. Tai nėra priežastis manyti, kad kiekviena Lietuvos šiltnamio skruzdėlė taip elgsis, tačiau parodo, kodėl tiesioginę žalą reikia vertinti pagal realius požymius, o ne vien vabzdžių buvimą.
Ką daryti radus daug skruzdėlių šiltnamyje?
- Apžiūrėkite augalus. Patikrinkite lapų apačias, jaunus ūglius ir augimo viršūnes dėl amarų, baltasparnių ir kitų lipčių gaminančių kenkėjų.
- Įvertinkite skruzdėlių kiekį. Kelios pavienės skruzdėlės ir pastovus intensyvus takas nėra tas pats.
- Sekite taką. Pabandykite nustatyti, ar lizdas yra lysvėje, po taku, konstrukcija ar už šiltnamio ribų.
- Pirmiausia kontroliuokite amarus. Sumažinus lipčiaus šaltinį, skruzdėlėms augalai tampa mažiau patrauklūs.
- Nenaikinkite natūralių priešų be reikalo. Boružės, auksaakės, žiedmusių lervos ir parazitiniai vabzdžiai gali padėti kontroliuoti amarus.
- Venkite agresyvių naminių mišinių. Actas, indų ploviklis ar verdantis vanduo gali pakenkti augalams ir nebūtinai paveiks koloniją.
- Jeigu reikia produkto, skaitykite etiketę. Šiltnamyje su valgomais augalais naudokite tik tokią priemonę, kurios naudojimas toje situacijoje aiškiai leidžiamas.
Ko nedaryti?
Nereikėtų kas kelias dienas bandyti vis naujos liaudiškos priemonės ir spręsti apie jos veiksmingumą vien pagal tai, ar dingo matomas skruzdėlių takas. Skruzdėlės labai lengvai pakeičia maršrutą.
Taip pat nereikėtų be diagnozės purkšti viso šiltnamio insekticidu. Jei pagrindinė problema yra keli amarai, o jų koloniją jau kontroliuoja naudingi vabzdžiai, plataus veikimo priemonė gali sutrikdyti natūralią kontrolę ir vėliau problemą net pabloginti.
Didelis kiekis skruzdėlių savaime dar neatsako į klausimą, ką reikia naikinti. Pirmiausia reikia suprasti, kodėl jų šiltnamyje tiek daug.
Dažniausiai svarbiausia ne skruzdėlė, o priežastis
Jei skruzdėlės tik retkarčiais vaikšto takais ir augalams žalos nėra, jų kontrolės gali visai nereikėti. Situacija pasikeičia, kai ant augalų atsiranda amarų kolonijos, skruzdėlės aktyviai jas saugo arba lizdas pradeda trukdyti jaunų augalų šaknims.
Tokiu atveju geriausia pradėti ne nuo cinamono, acto ar kavos, o nuo apžiūros. Nustačius maisto šaltinį, lizdo vietą ir realią žalą galima pasirinkti daug tikslesnį sprendimą.
Šiltnamio kenkėjų kontrolėje toks principas apskritai naudingas: pirmiausia nustatyti problemą, po to rinktis mažiausiai žalingą veiksmingą priemonę, o pesticidą naudoti tik tada ir taip, kaip leidžia jo etiketė.
Šaltiniai
- UC Statewide IPM – amarai, lipčius ir skruzdėlių ryšys su jų kolonijomis
- UC Statewide IPM – skruzdėlių biologija ir kontrolės principai
- University of Minnesota Extension – diatomitinės žemės veikimas, ribotumai ir sauga
- University of Delaware Extension – skruzdėlės ir daržovių daigų pažeidimai
- Valstybinė augalininkystės tarnyba – Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų etiketės
