Dalis sportuojančių žmonių savo būklę vertina paprastai: jeigu nieko neskauda, vadinasi, problemų nėra. Vis dėlto „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gaivilė Kurtinaitytė-Juškė teigia, kad organizmas apie didėjančią traumų riziką neretai perspėja dar iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Šiuos pokyčius gali padėti pastebėti fizinės būklės testai, leidžiantys įvertinti organizmo reakciją į krūvį ir jo prisitaikymą prie treniruočių.
Pasak specialistės, vienodas treniruočių dažnis ar ta pati programa skirtingus žmones gali veikti nevienodai: vienam toks krūvis bus tinkamas, kitam – per didelis. Todėl vien bendrų rekomendacijų ne visada pakanka. Objektyvus testavimas padeda nustatyti, kaip organizmas susidoroja su fiziniu krūviu ir kurioms sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Trauma gali prasidėti dar be skausmo
Sportuojančio žmogaus kūnas nuolat prisitaiko prie fizinio krūvio. Tiek profesionalus sportas, tiek treniruotės sporto salėje, ilgi bėgimai ar pasiruošimas mėgėjiškoms varžyboms apkrauna raumenis, sąnarius ir sausgysles.
Nedideli jėgos, ištvermės ar judesių kontrolės pokyčiai gali pakeisti viso judesio atlikimą. Organizmas ima kitaip paskirstyti apkrovą ir pasirenka kitą judėjimo strategiją, todėl kurį laiką žmogus gali nejausti diskomforto, nors judesio mechanika jau būna pakitusi.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti anksčiau traumuotai vietai. Išnykęs skausmas dar nerodo, kad funkcija visiškai atsikūrė. Svarbu įvertinti, ar tarp pažeistos ir sveikos pusės neliko jėgos skirtumų, kaip kūnas sugeria krūvį, nusileidžia po šuolio ir atlieka sportui būdingus veiksmus. Šie požymiai gali parodyti, ar žmogus iš tiesų pasirengęs grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo.
Vertinama ne viena savybė
Fizinės būklės ištyrimas nėra vienas atskiras pratimas ar matavimas. Specialistai vertina visumą: raumenų jėgą, judesių kontrolę, mobilumą, stabilumą ir organizmo atsaką į fizinį krūvį.
Skirtingų sporto šakų atstovams svarbūs nevienodi rodikliai. Krepšininkų atveju analizuojami šuoliai, nusileidimai ir krypties pakeitimai. Bėgikams svarbi apatinių galūnių jėga, raumenų ištvermė ir dubens stabilumas, o metimo sporto atstovams – peties funkcija.
Vertinant gali būti atliekami raumenų jėgos matavimai, naudojamos jėgos plokštės ir trimatė judesių analizė. Tai leidžia pamatyti, kaip žmogus paskirsto apkrovą, atsispiria, nusileidžia ir išlaiko pusiausvyrą. Pavienis rodiklis suteikia mažai informacijos, tačiau jų visuma padeda tiksliau įvertinti fizinę būklę.
„Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centre atliekama 3D judesio analizė padeda išsamiai ištirti judesių biomechaniką. Taip galima nustatyti, kaip judant apkraunami sąnariai, ar žmogus nenaudoja kompensacinių judesių, ar nėra raumenų disbalanso bei kitų pokyčių, galinčių būti susijusių su traumų rizika ar sportiniais rezultatais.
Kineziterapeutė pabrėžia, kad testai negali tiksliai numatyti, kada įvyks trauma. Tačiau jie padeda aptikti koreguotinus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, viena koja gali būti silpnesnė už kitą, nors sportuojantis žmogus to nejaučia, arba po šuolio nuolat didesnė apkrovos dalis gali tekti vienai galūnei. Ilgainiui tokie skirtumai gali didinti traumų tikimybę, todėl juos verta nustatyti kuo anksčiau.
Profesionalams testavimas tapo įprastas
Profesionaliame sporte objektyvus fizinės būklės vertinimas jau yra įprasta pasirengimo dalis. Šį metodą „Hila“ specialistai taikė NBA krepšininko Kasparo Jakučionio krepšinio stovykloje „Make A Play“. Joje buvo vertinamas jaunųjų žaidėjų fizinis pajėgumas, stebima organizmo reakcija į intensyvias treniruotes ir prireikus teikiamos rekomendacijos.
G. Kurtinaitytė-Juškė atkreipia dėmesį, kad jaunų sportininkų būklę svarbu stebėti reguliariai. Augant keičiasi kūno proporcijos, raumenų jėga ir judesių koordinacija, o treniruočių krūvis kartais didėja greičiau, nei organizmas spėja prisitaikyti. Dėl to jaunas sportininkas gali nepastebėti, kad viena kūno pusė dirba silpniau arba tam tikri judesiai atliekami netaisyklingai. Objektyvūs testai tokius pokyčius leidžia nustatyti anksti.
Šuolių testais vertinama ne tik tai, kiek aukštai žmogus pašoka. Taip pat analizuojama atsispyrimo jėga, kontakto su žeme trukmė, nusileidimo simetrija ir kiti duomenys. Remiantis jais galima koreguoti treniruočių programą ir padėti sportininkui tinkamiau paskirstyti krūvį.
NBA rungtyniaujantis K. Jakučionis sako, kad objektyvūs duomenys profesionaliame sporte leidžia fizinę būklę vertinti plačiau nei vien pagal savijautą. Žmogus gali atlikti šuolį ar pratimą ir jaustis gerai, tačiau matavimai parodo, ar abi kojos dirba vienodai, kaip nusileidžiama ir ar didesnė apkrova neperkeliama vienai pusei. Sezono metu tokius skirtumus gali lemti nuovargis ar pasikeitęs krūvis, todėl juos naudinga pastebėti dar iki praleistų treniruočių.
Krepšinyje didelis krūvis tenka čiurnoms, keliams, klubams ir aplink juos esantiems raumenims. Kadangi daug judesių atliekama dideliu greičiu ir neretai pavargus, tada išryškėja, ar kūnas pasirengęs, ar stabiliai nusileidžiama po šuolio, ar įmanoma greitai keisti kryptį ir ar nepradedama saugoti vienos kojos. Tai turi įtakos tiek žaidimui, tiek savijautai po treniruotės.
Nauda gali būti ir mėgėjams
Fizinės būklės ištyrimo dažnumas priklauso nuo žmogaus aktyvumo, sporto šakos, treniruočių intensyvumo ir ankstesnių traumų. Profesionalūs sportininkai išsamesnius testus dažniausiai atlieka prieš sezoną ir jo metu. Aktyviai sportuojantiems mėgėjams toks vertinimas taip pat gali būti naudingas, ypač padidinus krūvį, ruošiantis varžyboms ar grįžtant po traumos.
Reguliariai bėgiojantiems, sporto salėje besitreniruojantiems ar varžyboms besiruošiantiems žmonėms testai gali padėti įvertinti pasirengimą ir nustatyti, kurioms sritims treniruotėse reikėtų skirti daugiau dėmesio. Kartais jie atskleidžia pokyčius, kurių žmogus dar nejaučia, todėl treniruočių planą galima pakoreguoti anksčiau, nei kyla rimtesnių problemų.
