Saudo Arabija viešai nustojo perspėti apie galimas karines atakas likus kelioms dienoms iki mirtinų smūgių serijos Rijado oro uoste. Per ją žuvo mažiausiai 18 žmonių, dar daugiau nei 300 buvo sužeisti. Vyriausybė nepaaiškino, kodėl gyventojai nebuvo įspėti apie keturias per pastarąją savaitę Rijade įvykdytas atakas, praneša „Reuters“.
Anksčiau skelbti perspėjimai atkreipdavo dėmesį į išpuolius, galinčius pakenkti karalystės pastangoms karo su Jemeną valdančiais ir su Iranu siejamais husiais metu sudaryti ramios šalies įspūdį. Tačiau įspėjimų nebuvimas per išpuolius oro uoste sukėlė klausimų dėl Saudo Arabijos pažeidžiamumo ir jos gebėjimo apsaugoti gyventojus bei svečius, „Reuters“ teigė keturi Vakarų ir arabų šalių pareigūnai regione bei politikos analitikai. Jų vertinimu, toks sprendimas taip pat buvo susijęs su siekiu išsaugoti įprasto gyvenimo įspūdį.
JAV dirbantis Saudo Arabijos mokslininkas ir Vidurio Rytų politikos tarybos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Sultanas Alameras sakė, kad vyriausybė bandė vienu metu tęsti karinę operaciją ir raminti gyventojus bei užsienio suinteresuotąsias šalis.
Saudo Arabijos civilinė sauga, prie Vidaus reikalų ministerijos veikianti nacionalinė nepaprastųjų situacijų valdymo, gelbėjimo ir gaisrinės saugos agentūra, atsakinga ir už ankstyvojo perspėjimo signalus, į „Reuters“ elektroniniu paštu pateiktus klausimus neatsakė. Atsakymo dėl nepaskelbtų įspėjimų nepateikė ir Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos biuras.
Regiono analitikai perspėjo, kad toks požiūris galėjo duoti priešingą rezultatą: neskelbiant perspėjimų, šalyje padidėjo nežinomybė.
Pirmadienį civilinės saugos institucija paskelbė pirmuosius perspėjimus nuo rugsėjo 29 dienos. Juose gyventojai įspėti apie galimas grėsmes Rijade ir pietiniuose miestuose. „Reuters“ nenustatė, ar sprendimas grįžti prie perspėjimų buvo tiesioginis atsakas į išpuolius prieš oro uostą. Saudo Arabijos vyriausybė į prašymą pakomentuoti šį klausimą iškart neatsakė.
Perspėjimai nutrūko, o nežinomybė išaugo
Visos Persijos įlankos šalys nuo JAV ir Irano karo pradžios vasarį patyrė Irano dronų ir raketų atakų, tačiau į viešus perspėjimus reagavo skirtingai. Kataro vidaus reikalų ministerija mobiliuosius perspėjimus siųsdavo beveik prieš kiekvieną išpuolį, taip pat per naujausias liepos atakas, kai gyventojams liepta likti patalpose ir laikytis atokiau nuo langų. Bahreinas ir Kuveitas ne kartą įjungė sirenas bei ragino žmones ieškoti priedangos.
Saudo Arabijos civilinės saugos institucija ir toliau skelbė pranešimus apie atsargumą dėl nepalankių oro sąlygų, įskaitant lietų ir potvynius, taip pat pirmadienį. Ji taip pat ragino nesidalyti nuotraukomis, gandais ar informacija apie užgrobimo ir smūgių vietas. Šis pirmadienio pranešimas buvo paremtas kovo mėnesį priimtais vyriausybės reglamentais. „Reuters“ negalėjo nustatyti, ar dėl tokios informacijos skleidimo kas nors buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o vyriausybės žiniasklaidos biuras į klausimus neatsakė.
Du su situacija tiesiogiai susipažinę pareigūnai teigė, kad prieš praėjusios savaitės išpuolius prieš oro uostą sąjungininkių Vakarų vyriausybių atstovai klausė Saudo Arabijos valdžios, kodėl perspėjimai buvo nutraukti. Pasak jų, atsakyta, jog pranešimai pernelyg trikdė žmones, o daugelis piliečių skundėsi naktį pažadinami dėl perspėjimų. Saudo Arabijos vyriausybės žiniasklaidos biuras ir pareigūnai šio teiginio nekomentavo.
Buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Michaelas Ratney teigė, kad Rijadas mėgino suderinti viešą informaciją apie atakas su siekiu išvengti sutrikimų šalyje, tačiau toks sprendimas galiausiai dar labiau sustiprino nerimą.
Jo vertinimu, Saudo Arabijai reikia atsakyti husiams, bet ji nenori, kad tai sukeltų visuomenės sukrėtimą. Vis dėlto neįspėjus apie artėjančias husių atakas atsiranda būtent toks nervingumas, kurio valdžia siekia išvengti.
Grėsmė išlieka, o ambasados perspėja darbuotojus
Su vyriausybe artimai siejamas Saudo Arabijos analitikas Ali Shihabi sakė, kad karalystei būtų sunku apsaugoti visus objektus nepriklausomai nuo to, ar gyventojai perspėjami iš anksto.
Jo teigimu, šalis yra didžiulė, joje reikia saugoti oro uostus, dujotiekius ir naftos įrenginius. Todėl nepakanka nei apsaugos pajėgumų, nei „Patriot“ sistemų, perėmėjų ir raketų baterijų, kad viskas būtų apsaugota vienu metu. Saudo Arabijai, jo vertinimu, reikia neribotų oro gynybos pajėgumų.
Nepaisydama atakų, Saudo Arabija pirmadienį surengė tarptautinę konferenciją, nors joje nedalyvavo didžiųjų naftos kompanijų vadovai. Pasaulio naftos tarybos energetikos kongrese Rijade karalystės energetikos ministras, sosto įpėdinio brolis princas Abdulazizas bin Salamanas, kalbėjo iššaukiančiai. Jis pripažino riziką, tačiau pabrėžė Saudo Arabijos pasiryžimą tęsti ekonominius planus.
Princas padėkojo į Rijadą atvykusiems dalyviams, nes, jo žodžiais, jie žino, kad šalis yra saugi. Tačiau kartu pripažino, kad susitikimas nereiškia, jog rizika išnyko. Jis taip pat pareiškė, kad Saudo Arabija neatsisakys jokios galimybės vykdyti savo įsipareigojimus ir įgyvendinti viziją.
Du Vakarų pareigūnai teigė, kad iki pirmadienio šį mėnesį nebuvo paskelbta nė vieno viešo perspėjimo, nors Rijadas buvo atakuotas maždaug tuziną kartų.
Tuo metu Vakarų ambasados Saudo Arabijoje savo darbuotojams siuntė vidinius pranešimus apie raketų ir dronų grėsmę. Tai teigė trys su susijusia informacija susipažinę asmenys, o „Reuters“ matė dalį šių perspėjimų. Vienas jų nurodė, kad tokie pranešimai rengiami remiantis JAV ir kitų Vakarų vyriausybių žvalgybos duomenimis bei Saudo Arabijos institucijų informacija.
Šie vidiniai perspėjimai darbuotojus pasiekė maždaug tuo metu, kai praėjusią savaitę oro uostui buvo suduoti pirmieji iš dviejų smūgių. Vis dėlto su informacija susipažinę asmenys teigė, kad prieš šeštadienio ataką oro uoste net ambasados negavo vidinio perspėjimo. Kodėl taip nutiko, jie nepaaiškino.
