Keturiolika metų Serbijos politikoje dominavęs populistas Aleksandaras Vučičius sekmadienį pripažino pralaimėjimą parlamento rinkimuose. Jo vadovaujama dešinioji Serbijos pažangos partija nusileido visuomeniniam studentų judėjimui, beveik dvejus metus rengusiam protestus.
56 metų politikas iki šiol lengvai įveikdavo varžovus ir tikėjosi tą patį pakartoti. Prieš rinkimus jis pasirinko manevrą, priminusį Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus: atsistatydino iš prezidento posto, kad galėtų siekti ministro pirmininko pareigų.
A. Vučičius rinkimų kampanijos metu sulaukė nuolatinio palankaus valstybės žiniasklaidos dėmesio, oponentai buvo puolami. Rinkėjams jis žadėjo didesnes pensijas, naujus kelius ir pigesnius vaistus, taip pat dalijo pinigus.
Vis dėlto šios priemonės nepadėjo. Įvairias jaunimo grupes subūrusio judėjimo teiginiai, kad A. Vučičiaus valdymo metais šalyje įsigalėjusi korupcija, nepotizmas ir organizuotas nusikalstamumas ardo Serbiją iš vidaus, sulaukė plataus palaikymo.
Studentų protestai prasidėjo 2024 metais, kai šiaurės Serbijoje, renovuotoje geležinkelio stotyje, sugriuvus stogeliui žuvo 16 žmonių. Po tragedijos buvo kaltinama, kad dėl korupcijos nulemto aplaidumo statybos atliktos nekokybiškai, o tai ir lėmė griūtį.
Pralaimėjimą A. Vučičius aiškino užsienio valstybių kišimusi. Jis pareiškė, kad studentų „revoliuciją“ tiesiogiai rėmė įvairios Europos šalys ir vadinamoji Amerikos „deep state“, nusiteikusi prieš prezidentą Donaldą Trumpą.
Nuo ultranacionalisto iki politiko, laviravusio tarp galybių
Daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančioje politinėje karjeroje A. Vučičius iš kraštutinio nacionalisto, rėmusio agresiją prieš ne serbų tautybės gyventojus buvusioje Jugoslavijoje, tapo populistu, keitusiu pozicijas pagal tarptautinę situaciją ir siekusiu išlaikyti ryšius su skirtingomis galybėmis.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio karų metu jis buvo vienas iš radikaliosios partijos lyderių, pasisakiusių už „Didžiąją Serbiją“, kuri būtų apėmusi ir serbų mažumų gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas. Ši politika plačiai laikoma viena iš kruvinų konfliktų, nusinešusių daugiau kaip 100 tūkst. gyvybių ir privertusių milijonus žmonių palikti namus, priežasčių.
A. Vučičius garsėjo ugningomis kalbomis. Serbijos parlamente jis buvo pareiškęs, kad už kiekvieną per Bosnijos karą nužudytą serbą turėtų mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau politikas tvirtino, kad šie žodžiai neturėjo būti suprasti pažodžiui.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, eidamas informacijos ministro pareigas, A. Vučičius prižiūrėjo veiksmus prieš Slobodano Miloševičiaus valdžią kritikavusias žiniasklaidos priemones: joms buvo skiriamos didelės baudos arba jos uždaromos. Prieš pat jo partijos pergalę 2012 metų rinkimuose jis atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir ėmė deklaruoti proeuropietišką poziciją.
Prieš rinkimus vėl atsigręžė į V. Putiną
Valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau prieš lemiamus rinkimus, mėgindamas susigrąžinti prarastą rinkėjų paramą, jis vėl sugrįžo prie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir suartėjo su V. Putinu.
Praėjusį mėnesį, nepaisydamas Europos Sąjungos kritikos, A. Vučičius leido Belgrade su didvyriams skiriama pagarba palaidoti Ratko Mladičių. Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas Nyderlanduose įsikūrusio Jungtinių Tautų teismo buvo pripažintas kaltu dėl genocido.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų A. Vučičius gyrėsi, kad V. Putinas tikisi jo tapimo ministru pirmininku. Taip jis atsisakė proeuropietiškos pozicijos, kuri 2012 metais padėjo jo populistinei partijai ateiti į valdžią.
Maskvoje – nevienodos reakcijos į A. Vučičiaus pralaimėjimą
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo suformuota vyriausybė išsaugos draugiškus ryšius su Rusija. A. Vučičius neprisidėjo prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, nors Serbija oficialiai siekia narystės 27 valstybes vienijančiame bloke.
D. Peskovas teigė vertinantis A. Vučičiaus indėlį į dvišalių santykių plėtrą ir sakė, kad Maskva toliau sieks padėti stiprinti ryšius su Belgradu, tačiau priminė, jog „tango šokamas dviese“.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog Europoje liks viena suvereni valstybė mažiau.
Tuo metu griežtosios linijos šalininkas ir radikaliai nacionalistinę žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas pasveikino A. Vučičiaus pralaimėjimą. Jis Serbijos lyderį pavadino veidmainiu, mėginusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų, ir teigė, kad Serbijos žmonės paskelbė istorinį nuosprendį jo režimui.
Prezidento postą pavertė šalies valdžios centru
Per 14 metų A. Vučičius ėjo ministro pirmininko pavaduotojo, ministro pirmininko ir prezidento pareigas. Beveik dešimtmetį būdamas prezidentu jis daugiausia reprezentacinį postą pavertė pagrindiniu šalies valdžios centru. Politikas taip pat išgarsėjo dažnais kreipimaisis į tautą ir pasirodymais vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius De janas Pavlovičius A. Vučičių apibūdino kaip varžytis mėgstantį politiką, puikiai įvaldžiusį „botago ir meduolio“ principu paremtą valdymą bei įsitikinimą, kad niekas, išskyrus jį patį, nėra teisus.
D. Pavlovičius A. Vučičiaus 14 metų valdžią pavadino vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu. Anot jo, partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę, siekdama kontroliuoti viską.
Pasak profesoriaus, itin gerai organizuotoje Serbijos pažangos partijoje A. Vučičius turėjo absoliučią valdžią. Lojaliems šalininkams esą buvo atsilyginama pelningais sandoriais su valstybe ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo. Profesorius teigė, kad politikas sukūrė naują Serbijos visuomenės elitą, mokėjusį parodyti dėkingumą.
Po pralaimėjimo žada tęsti kovą
A. Vučičiaus valdymo metais rinkimus vis dažniau lydėjo pranešimai apie balsavimo pažeidimus, smurtą ir skundai, kad jo kontroliuojama vyriausybę palaikanti žiniasklaida bei valstybės lėšų naudojimas rinkėjams papirkti suteikė partijai nesąžiningą pranašumą.
Studentų protestų metu A. Vučičius aptvėrė prie savo biuro Belgrade esantį centrinį parką ir pastatė palapines, kuriose apgyvendino savo rėmėjų grupes. Veiksmu, kaip manyta, galėjo būti siekiama sukurti gyvąjį skydą. Tyrimus atliekantys žurnalistai nustatė, kad kai kurie stovyklos gyventojai turi kriminalinę praeitį, ir siejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Šiuos kaltinimus jis atmetė.
Pripažinęs pralaimėjimą, A. Vučičius pareiškė, kad politinės kovos neatsisakys. Jis pabrėžė, jog jo organizacija yra tvirta, vieninga ir stipri, be to, jos nariai įpratę būti opozicijoje.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigė, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jeigu studentų pergalė būtų buvusi ne tokia įtikinama. Tačiau susiklosčius šioms aplinkybėms, anot jo, politikas to išvengti negalėjo.
Pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente, Nacionalinėje Asamblėjoje, iškovojo nuo 135 iki 140 mandatų. A. Vučičiaus vadovaujama Serbijos pažangos partija gavo 105 mandatus.
