Serbijos gyventojai sekmadienį renkasi prie balsadėžių parlamento rinkimuose. Juose prezidento poste beveik dvi kadencijas dirbusiam populistui Aleksandrui Vučičiui iššūkį meta beveik dvejus metus protestams vadovavęs studentų judėjimas.
Teisę balsuoti turi 6,4 mln. Serbijos rinkėjų. Jie renkasi iš 18 politinių jėgų, pretenduojančių į 250 vietų šalies parlamente.
Pagrindinė konkurencija vyksta tarp A. Vučičiaus vadovaujamos dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) ir jaunimo remiamo „Studentų sąrašo“.
Apklausų duomenys rodo, kad abiejų pagrindinių stovyklų palaikymas yra panašus. Todėl rinkimų rezultatą prognozuoti dabar sunkiau nei per pastaruosius kelerius metus. Tikimasi didelio aktyvumo, o tai gali reikšti, kad daugeliui mažesnių partijų nepavyks peržengti 3 proc. ribos, reikalingos norint patekti į parlamentą.
Anksčiau A. Vučičius ne kartą įveikdavo susiskaldžiusią Serbijos opoziciją, tačiau šįkart rimtu varžovu tapo lyderio neturintis jaunimo judėjimas. Per 14 metų nuo jo partijos atėjimo į valdžią niekam kitam nepavyko taip stipriai sujudinti A. Vučičiaus pozicijų.
Studentų pergalė galėtų būti reikšminga ne tik Serbijoje. Įvairiose Europos šalyse taip pat vyksta jaunimo ir studentų protestai, todėl rinkimų rezultatai gali sulaukti atgarsio už šalies ribų.
Europos Sąjunga stebi balsavimą
Serbijos rinkimų eigą atidžiai vertina Europos Sąjunga, nes ši šalis yra kandidatė į Bendrijos nares. Ankstesnius rinkimus lydėjo pranešimai apie pažeidimus.
Tarptautiniai ir vietos stebėtojai jau yra išreiškę susirūpinimą dėl kampanijos saugumo bei sąžiningumo. Kampanijos metu pranešta apie sulaikymus, beveik visišką valdžios kontrolę žiniasklaidai, taip pat aktyvistų sekimą ir prieš juos nukreiptas kibernetines atakas.
Šiemet per vietos rinkimus, vykusius 10 Serbijos savivaldybių, buvo smurtaujama prieš žurnalistus ir aktyvistus. Po 2023 m. parlamento rinkimų opozicija protestavo, tvirtindama, kad balsavimas buvo suklastotas.
A. Vučičius taikosi į premjero kėdę
Jei SNS surinks daugiausia balsų, A. Vučičius sieks tapti ministru pirmininku. Praėjusį mėnesį jis atsistatydino iš prezidento pareigų, kad galėtų vadovauti partijai rinkimuose.
Populistų palaikymas sumažėjo po prieš dvejus metus įvykusios nelaimės Serbijos šiaurėje, kai sugriuvus betoninei geležinkelio stoties stoginei žuvo 16 žmonių. Ši tragedija paskatino jaunimo protestus. Jų dalyviai reikalavo nustatyti atsakingus asmenis ir užtikrinti teisingumą aukoms.
Protestuotojų pyktį stiprino kaltinimai aukšto lygio korupcija ir savų protegavimu. Jie tvirtino, kad korupcija lėmė aplaidų Novi Sado geležinkelio stoties atnaujinimą, o galiausiai prisidėjo ir prie stoginės griūties.
Vis dėlto A. Vučičių tebepalaiko nemaža dalis Serbijos gyventojų. Jo rėmėjai jį vertina kaip gabų lyderį, gebantį vadovauti šaliai pasaulinio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tokį jo įvaizdį nuosekliai stiprino pagrindinės žiniasklaidos priemonės.
Studentų judėjimas laužo įprastas politines taisykles
Neseniai susikūręs „Studentų sąrašas“ išsiskiria iš kitų Serbijos politinių organizacijų. Judėjimą subūrė universitetų studentai, tačiau nė vienas jų nėra įrašytas į kandidatų sąrašą. Vietoj studentų kandidatuoja mažai žinomi ekspertai, sportininkai, ūkininkai ir menininkai.
Tokiu būdu siekiama priešintis vienasmeniam A. Vučičiaus valdymui ir grąžinti į visuomenę bendruomeniškumo bei solidarumo jausmą. Kampanijos šūkiu „Mes žinome, kaip“ judėjimas žada, kad pasikeitus valdžiai bus atkurtos Serbijos ekonomika ir demokratija, o sprendimai nebus grindžiami partiniais interesais.
Studentų energija patraukė rinkėjus, nusivylusius vietos politikais. Valdžią remianti žiniasklaida studentus juodino, tačiau jie keliavo po šalį dviračiais ir pėsčiomis, siekdami pasiekti kaimo vietovių gyventojus, tarp kurių A. Vučičius tradiciškai turi stiprų palaikymą.
Po balsavimo – neaiškumo laikotarpis
Apklausos pateikia skirtingus rezultatus, o abi pagrindinės stovyklos tvirtina esančios priekyje. Kai kurie analitikai įspėja apie galimą nestabilumą po rinkimų, ypač jei varžovus skirs nedidelis balsų skaičius.
A. Vučičius yra pareiškęs, kad pralaimėjimo atveju jo partija rinkimų rezultatą pripažintų. Tačiau jis taip pat perspėjo, kad jeigu SNS laimėtų, o po to prasidėtų protestai, kuriuose būtų teigiama, jog rinkimai suklastoti, tokios demonstracijos būtų nedelsiant numalšintos.
Oficialių rezultatų Valstybinė rinkimų komisija neturėtų paskelbti anksčiau nei pirmadienį.
Konfliktus stebinčios organizacijos ACLED Rytų Europos analitikė Magda Anastasijevič teigė, kad pastaruoju metu Serbijoje daugėja su rinkimais susijusio smurto. Jos vertinimu, įtampa gali dar labiau išaugti, ypač tuo atveju, jei rinkimų rezultatai būtų užginčyti.
