Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus tarptautinę teisę ir teigė, kad dėl to Europa patiria didžiulių nuostolių. Šis pareiškimas dar labiau paaštrino Madridą ir Vašingtoną supriešinusią įtampą: anksčiau JAV atstovai kritikavo Ispaniją dėl per mažų išlaidų gynybai ir jos migracijos politikos.
P. Sanchezas teigė, kad Europa klaidingai tikėjosi, jog JAV, laikoma svarbia demokratine valstybe ir sąjungininke, nepakartos prieš du dešimtmečius padarytų klaidų. Jo vertinimu, kaip anuomet įsikišusi į Iraką, dabar Amerika įsitraukė į konfliktą su Iranu, o šio sprendimo pasekmes Europa esą dengia savo lėšomis.
Premjero skaičiavimu, per mažiau nei metus papildomos Europos išlaidos karui pasiekė 100 mlrd. eurų. Tai yra daugiau nei dvigubai didesnė suma už Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos išlaidas, skirtas ūkininkams, gyvulių augintojams ir žvejams remti.
Iki šiol JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukšto rango jo administracijos pareigūnai Ispaniją griežtai kritikavo dėl migrantų krizės Seutoje.
Prieš kelis mėnesius per kabineto posėdį D. Trumpas Seutoje vykusius įvykius apibūdino kaip šalies invaziją. Jis perspėjo, kad panaši situacija gali susiklostyti ir Jungtinėse Valstijose, jei rinkimuose nelaimės respublikonai.
JAV Valstybės departamentas tuomet pareiškė, kad šis, jo vertinimu, nepriimtinas incidentas buvo tiesioginė Ispanijos vyriausybės sąmoningų pastangų sudaryti sąlygas masinei neteisėtai migracijai į Europą pasekmė. Departamentas nurodė svarstantis priemones amerikiečiams apsaugoti ir esantis pasirengęs padėti kitoms Europos sąjungininkėms, kurios svarstytų panašius veiksmus.
JAV viceprezidentas JD Vance’as taip pat tvirtino, kad Ispanijos vaizdai atskleidžia masinės migracijos ir radikalių kairiųjų globalistų politikos pasekmes.
JAV kritika nuskambėjo po to, kai Seutoje kilusi situacija maždaug per vieną parą tapo visos Europos politinės diskusijos centru, rašo „Politico“.
Įtampa pasiekė viršūnę: Trumpas liepė stabdyti prekybą su Ispanija
Dar anksčiau D. Trumpas nurodė JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui nutraukti visą prekybą su NATO nare Ispanija. Tokį sprendimą jis susiejo su Madrido nenoru įsipareigoti naujam NATO gynybos išlaidų tikslui – 5 proc. bendrojo vidaus produkto – ir karu Irane. Šis nurodymas neatitiko Europos Sąjungos taisyklių, pagal kurias prekybos derybos turi vykti su visu bloku, o ne atskiromis jo narėmis.
Per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, iš kurio Europos lyderiai tikėjosi sąjungos nesutarimų sušvelninimo, D. Trumpas Ispaniją pavadino „baisia partnere“. Vėliau jo tonas pasikeitė – prezidentas tvirtino, kad susitikime netrūko meilės ir „didelės vienybės“.
P. Sanchezas savo ruožtu sumenkino nesutarimų mastą ir sakė su D. Trumpu turėjęs „labai nuoširdų“ pokalbį.
Tai buvo antras kartas, kai JAV prezidentas nurodė S. Bessentui nutraukti prekybą su Ispanija dėl jos pozicijos dėl NATO gynybos finansavimo. Po pirmojo panašaus pareiškimo kovą prekyba tarp šalių vis dėlto nesustojo.
D. Trumpas viešai kreipėsi į iždo sekretorių, pareikšdamas, kad su Ispanija neketina prekiauti. Vėliau jis liepė nutraukti visus prekybos ryšius, taip pat apriboti vizitus, ir teigė nenorintis turėti nieko bendro su šia šalimi.
Madridas atkerta: Ispanija išlieka patikima NATO nare
Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje P. Sanchezas pasakojo, kad su D. Trumpu aptarė JAV rengiamą pasaulio futbolo čempionatą ir golfą, tačiau nekalbėjo apie karines išlaidas.
Premjeras dar kartą pabrėžė, kad Ispanija yra patikima NATO sąjungininkė. Jis taip pat paskelbė apie naują, tačiau nedetalizuotą Ispanijos karių dislokavimą Suomijoje, kur jie prisidės prie NATO misijos „Arctic Sentry“. P. Sanchezas pabrėžė, kad faktai, jo vertinimu, tai patvirtina.
Jo teigimu, per pastaruosius dvejus metus Ispanija buvo viena iš NATO valstybių, sparčiausiai didinusių gynybos išlaidas. Premjeras taip pat nurodė, kad šalies ekonomikos augimas suteikia papildomų finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje.
P. Sanchezas sakė, kad Ispaniją ir JAV, kaip prekybos partneres, sieja labai stiprūs ryšiai. Anot jo, jie išliko nepaisant skirtingų valdžioje buvusių vyriausybių ideologinių nuostatų.
Premjero biuras atkreipė dėmesį, kad Ispanija su JAV turi prekybos deficitą. Taip pat pabrėžta, jog ekonominius ryšius kuria privačios įmonės, o ne vyriausybės, be to, ES muitų ir prekybos taisyklės neleidžia Vašingtonui atskirai išskirti vienos Bendrijos valstybės.
JAV ir Ispanija kartu valdo dvi strategiškai svarbias karines bazes Pietų Ispanijoje, naudojamas jūrų ir oro operacijoms.
Paklausti, ar Madridas turi planą tokiu atveju, jei Vašingtonas sumažintų savo pajėgas ar turtą šiose bazėse, Ispanijos pareigūnai teigė apie tokius veiksmus nieko nežinantys. Jie taip pat nurodė, kad investicijos į abu objektus didėja.
