Rusijos verslo atstovai, susirūpinę mažėjančiomis investicijomis ir kapitalo išvežimu iš šalies, ragina peržiūrėti planuojamus mokesčių pakeitimus.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į ministrą pirmininką Michailą Mišustiną, siūlydamas dar prieš antrąjį svarstymą koreguoti mokesčių įstatymų projektus. Verslas įspėja, kad naujos taisyklės padidintų mokestinę naštą ir prieštarautų pažadui iki 2030 m. išlaikyti stabilią apmokestinimo sistemą.
Užsienio žvalgybos tarnyba priminė, kad Rusija jau yra didinusi pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (PVM).
RSPP taip pat nepritaria siūlymui taikyti 30 proc. mokestį gavybos įmonių viršpelniui. Prognozuojama, kad 2027–2029 m. ši priemonė į biudžetą galėtų atnešti apie 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vietoje to verslo atstovai siūlo pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. laikinai padidinti 0,5–1 procentiniu punktu. Tokiu būdu, tarnybos vertinimu, biudžeto pajamos galėtų išaugti nuo 5,9 mlrd. iki daugiau kaip 11,9 mlrd. dolerių.
Verslas taip pat reikalauja didinti didžiausią federalinę investicijų mokesčio atskaitą – nuo 3 proc. iki 10–12 proc. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad realiosios investicijos į Rusijos ekonomiką pirmąjį 2026 m. pusmetį sumažėjo 4,6 proc.
Oligarchams nerimą kelia ir dividendų apmokestinimas
Pasak tarnybos, Rusijos oligarchai ypač jautriai vertina planus apmokestinti pasyviąsias pajamas.
RSPP teigia, kad kartu sudėjus įmonių pelno ir išmokamų dividendų mokesčius bendra našta gali siekti 42 proc. Tai esą mažintų Rusijos finansinių priemonių patrauklumą ir didintų kapitalo nutekėjimo riziką.
Verslo atstovai siūlo padidintus tarifus taikyti ne ilgiau kaip trejus metus, išlaikyti mokesčių lengvatas bankų indėliams ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat pagal infliaciją perskaičiuoti apmokestinimo ribas.
RSPP nepritaria ir siūlymui investiciniams fondams nustatyti 15 proc. mokesčio tarifą. Tarnyba nurodo, kad esant 20–30 proc. pelno maržai mokesčiai galėtų sudaryti 50–75 proc. pelno.
Tarp verslo siūlomų alternatyvų – pajamas apmokestinti investuotojų lygmeniu arba atidėti naujų taisyklių įsigaliojimą vėlesniam laikui. Taip pat siekiama mokestinių lengvatų įmonėms, kurios saugo savo turtą nuo dronų atakų. Siūloma atitinkamus objektus atleisti nuo turto mokesčio ir suteikti galimybę, apskaičiuojant mokesčius, du kartus įtraukti privalomas išlaidas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai.
Užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, šie RSPP reikalavimai atskleidžia konfliktą tarp valstybės poreikio surinkti daugiau lėšų į biudžetą ir verslo galimybių finansuoti plėtrą.
Mažėjant investicijoms, papildomi mokesčiai gali sulėtinti įmonių modernizavimą ir susiaurinti būsimą mokesčių bazę. Be to, neaiškios bei nepastovios apmokestinimo taisyklės mažina pasitikėjimą vyriausybe ir skatina įmones atidėti ilgalaikius projektus.
