Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ priartėjo prie komercinio bendrovės ICEYE radarinių palydovų aparato „ICEYE-X36“. Skirtingais vertinimais, tarp jų galėjo būti vos keli šimtai metrų ar net tik 30 metrų, praneša „United24Media“.
„ICEYE“ teikia palydovinius vaizdus, kuriuos naudoja Ukraina. CNN šį įvykį įvardijo kaip galimai precedento neturintį atvejį, kai Rusijos palydovas orbitoje be savininko sutikimo priartėjo prie kito kosminio aparato. „The New York Times“ tokį manevrą taip pat apibūdino kaip grėsmingą.
Stebėjimo duomenys rodo, kad Rusijos aparatas galėjo išlaikyti poziciją šalia „ICEYE-X36“. Jei ši informacija pasitvirtintų, tai galėtų būti pirmas žinomas dviejų veikiančių palydovų suartėjimas žemojoje Žemės orbitoje, atliktas be vieno iš jų savininko leidimo.
Kaip spalio 18 d. skelbė „Defence Blog“, „Kosmos 2612“ spalio 16 d. pakoregavo savo orbitą ir priartėjo prie „ICEYE-X36“. Sintetinės apertūros radarą turintį palydovą valdo JAV įsikūręs Suomijos bendrovės ICEYE padalinys.
Manevrą, remdamasis atnaujintais orbitų duomenimis, pastebėjo astrofizikas Jonathanas McDowellas. Jo vertinimu, Rusijos aparatas galėjo išlaikyti ne didesnį kaip 5 kilometrų atstumą nuo „ICEYE-X36“, tačiau tam reikalingi papildomi stebėjimai.
J. McDowellas platformoje „X“ nurodė, kad naujausi orbitos parametrų duomenys rodo spalio 16 d. atliktą „K2612“ manevrą. Jo teigimu, tai, kiek jam žinoma, pirmas toks dviejų veikiančių palydovų suartėjimas žemojoje orbitoje, kai vieno aparato savininkas nebuvo davęs sutikimo.
Manevras galėjo būti suplanuotas
Viešai prieinama informacija apie orbitas leidžia manyti, kad „Kosmos 2612“ tyčia priartėjo prie ICEYE palydovo, rašė „Scientific American“. Tikslus atstumas nėra žinomas, tačiau kai kurie vertinimai teigia, kad aparatus galėjo skirti ne daugiau kaip 30 metrų.
„Kosmos 2612“ į kosmosą buvo iškeltas balandį, tačiau apie jo paskirtį ir veiklą viešai paskelbta mažai. „ICEYE-X36“ priklauso ICEYE antrinei bendrovei Jungtinėse Valstijose. Leidinio teigimu, šiuo palydovu naudojosi Ukrainos kariuomenė.
„LeoLabs“ portalui „Axios“ teigė, kad Rusijos aparato veiksmai atrodė tikslingi. Bendrovės duomenimis, spalio 17 d. „Kosmos 2612“ buvo maždaug už 5 kilometrų nuo „ICEYE-X36“. ICEYE šio įvykio komentuoti nepanoro.
Rusijos veiksmai sutapo su platesniais bandymais riboti Ukrainos galimybes naudotis palydovinėmis sistemomis. Ukrainos kariai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad mūšio lauke plačiai trikdomas bendrovės „SpaceX“ sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys.
ICEYE valdomi radarų palydovai gali stebėti Žemės paviršių bet kuriuo paros metu ir nepriklauso nuo debesuotumo. Ukraina ICEYE vaizdus naudoja nuo 2022 m., įskaitant informaciją iš palydovo, įsigyto sutelktinio finansavimo būdu.
Ukrainos pareigūnas „Axios“ patvirtino, kad šalies kariuomenė bendradarbiauja su ICEYE, tačiau negalėjo pasakyti, ar konkrečiai „ICEYE-X36“ naudojamas Ukrainos karinėms operacijoms remti.
„Defence Blog“ skelbė, kad „Kosmos 2612“ 2026 m. balandį iš Plesecko kosmodromo paleistas raketa „Sojuz-2.1b“ kartu su dar penkiais kariniais palydovais.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro duomenimis, penki per tą paleidimą iškelti palydovai gegužę pakoregavo orbitas ir pateko į tą pačią orbitos plokštumą kaip „ICEYE-X36“. Vienas jų gegužės 26 d. praskriejo maždaug 2,5 kilometro atstumu nuo komercinio palydovo. ICEYE vadovas Rafalas Modrzewskis vėliau teigė, kad bendrovė į tai reagavo savo palydovo manevru.
2026 m. kovą taip pat pranešta, kad Rusijos karinis palydovas „Luč-2“ sekė Europos ryšių palydovus, tarp jų „Intelsat-39“, kuriuo naudojasi ir Vokietijos kariuomenė. Tai sukėlė susirūpinimą dėl galimo signalų perėmimo ir palydovų veiklos trikdymo.
Tokio pobūdžio veiksmai vadinami suartėjimo ir manevravimo nedideliu atstumu operacijomis, arba RPO. Norėdamas priartėti prie kito orbitoje esančio objekto, palydovas pirmiausia turi patekti į tą pačią orbitos plokštumą, o vėliau pakeisti greitį taip, kad jis beveik sutaptų su kito aparato greičiu. Priešingu atveju palydovai tiesiog praskrietų vienas pro kitą.
RPO operacijos didina galimo katastrofiško susidūrimo riziką ir sunaudoja ribotas palydovo degalų atsargas. Dėl to operatoriai tokių manevrų paprastai imasi tik dėl itin svarbių priežasčių.
„Scientific American“ vertinimu, viena iš galimų Rusijos manevro priežasčių galėjo būti pareigūnų nepasitenkinimas tuo, kad Ukraina naudoja „ICEYE-X36“ sintetinės apertūros radaro vaizdus. Ši technologija leidžia stebėti paviršių pro debesis ir dūmus, o gauti duomenys gali padėti sekti bei koordinuoti veiksmus ant žemės.
„United24Media“ primena, kad ICEYE anksčiau šiais metais paskelbė pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Ukrainos gynybos ministerija. „ICEYE-X36“ į orbitą iškeltas 2024 m., praėjus dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
