Suaktyvėjusios Rusijos atakos Juodojoje jūroje prieš Ukrainos grūdų eksporto infrastruktūrą kelia vis didesnį pavojų pasauliniam maisto tiekimui, antradienį Europos Parlamente pareiškė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Pasak jos, pasaulinė maisto tiekimo sistema šiuo metu atsidūrė vadinamosios „tobulos audros“ sąlygomis.
K. Kallas teigė, kad per dešimt dienų įvykdytos šešios įtariamos Rusijos dronų atakos rodo pavojingą ir nepriimtiną eskalaciją Juodojoje jūroje.
Pastarosiomis savaitėmis prie ES ir NATO priklausančių Rumunijos bei Bulgarijos krantų buvo surengta virtinė išpuolių prieš civilinius laivus Europoje. Šias atakas pareigūnai pasmerkė ir išreiškė dėl jų susirūpinimą.
K. Kallas sakė, kad Rusija, jos pajėgoms įstrigus fronte, vėl siekia smogti Ukrainos pajamoms, todėl suintensyvino atakas prieš šalies eksporto maršrutus. Apskaičiuota, kad Ukraina dėl to kasdien netenka 60 mln. eurų eksporto pajamų.
Smūgis Ukrainai gali atsiliepti visam pasauliui
Ukraina yra viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir miežių tiekėjų pasaulyje, o didžioji dalis šių produktų išgabenama Juodosios jūros keliu.
Nors pasaulinės grūdų atsargos šiuo metu didesnės nei 2022 metais, kai Rusija blokavo 20 mln. tonų Ukrainos grūdų, padėtį komplikuoja keli vienu metu veikiantys veiksniai. K. Kallas tarp jų nurodė stiprų meteorologinį „El Nino“ reiškinį, sausrą abiejuose pusrutuliuose ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose, apsunkinantį trąšų eksportą.
ES diplomatijos vadovė perspėjo, kad dėl Rusijos veiksmų žmones visame pasaulyje tampa sunkiau aprūpinti maistu.
ES vadovai praėjusią savaitę paragino Juodojoje jūroje nedelsiant atkurti saugią civilinės laivybos eigą.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga sukūrė vadinamuosius „solidarumo koridorius“ per ES teritoriją, kad pasiūlytų alternatyvą Juodosios jūros maršrutui.
Vis dėlto K. Kallas įspėjo, kad Rusija dabar taikosi ir į pasienio kontrolės punktus prie Moldovos, Rumunijos bei Lenkijos, todėl pavojus kyla ir alternatyviems eksporto keliams.
