Pereiti prie turinio
Pasaulis

Putino valdžia be karo gali neišsilaikyti: kodėl taikos derybos kol kas pasmerktos žlugti

Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinė ateitis, pasak Hudsono instituto prezidento ir generalinio direktoriaus Johno P. Waltersо, priklauso nuo karo tęsinio. Todėl Vakarams, jo vertinimu, būtina strategija, kuri stiprintų Ukrainą, atgrasytų Rusiją ir ruoštųsi pokyčiams po V. Putino pasitraukimo iš valdžios. J. P. Waltersas teigia, kad kol Rusijai vadovauja V. Putinas, derybomis taikos pasiekti neįmanoma.

Vladimiras Putinas (stop kadras iš Kremliaus „Telegram“ kanalo)

JAV analitinio centro interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje, kurį cituoja „Ukrinform“, J. P. Waltersas nurodė, kad Vakarai neturėtų tikėtis, jog V. Putinas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Jo teigimu, Rusijos vadovo išlikimas valdžioje priklauso nuo tolesnio karo.

Pasak jo, nepasiekęs pergalės V. Putinas negalėtų nutraukti išpuolių, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų, taip pat sutikti su patikimai prižiūrimu kariuomenės išvedimu ir saugumo garantijomis. Dėl to, J. P. Waltersо vertinimu, dabartinėmis sąlygomis diplomatinis susitarimas dėl taikos nėra įmanomas.

Karas Rusiją susilpnino, o Ukrainą ir NATO – sustiprino

Hudsono instituto vadovas mano, kad JAV politika Rusijos atžvilgiu remiasi pavojinga prielaida – V. Putino gebėjimas griauti esą klaidingai sutapatinamas su strategine galia.

J. P. Waltersas pabrėžia, jog karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė dalį jos vadovo planų. Užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija, jo teigimu, sustiprino Ukrainos nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso bei paspartino Europos persiginklavimą.

Autorius taip pat išskyrė Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronų naudojimą ir tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus. Dėl jų Rusijos kariuomenė patyrė didžiulių nuostolių. Jo vertinimu, nei naujų teritorijų užėmimas, nei suintensyvinti teroro bombardavimai greičiausiai neprivers Ukrainos pasiduoti.

J. P. Waltersas teigė, kad net ir pasikeitus Ukrainos prezidentui strateginė padėtis iš esmės nepasikeistų. Ukrainos kariuomenė ir galimi V. Zelenskio įpėdiniai, tarp jų generolas Valerijus Zalužnas, nesutiktų kapituliuoti.

Putino išlikimas esą didina Kinijos keliamą grėsmę

Hudsono instituto prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į augančią V. Putino priklausomybę nuo komunistinės Kinijos. Jo vertinimu, Rusija dėl to rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.

J. P. Waltersas pabrėžė, kad būtent V. Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas, didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

Autorius perspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną dar labiau suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir Europą. Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis įvardijo kaip sistemingus veiksmus prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą. Tokie veiksmai, jo teigimu, sudaro sąlygas tolesnei eskalacijai.

J. P. Waltersas paragino Vakarus kurti strategiją, kurioje būtų įvertintos tiek V. Putino strateginio silpnumo keliamos grėsmės, tiek jo atveriamos galimybės.

Tokios strategijos pagrindas, jo nuomone, turėtų būti karinė, ekonominė ir diplomatinė parama Ukrainai. Ji turėtų aiškiai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nebus sėkminga. Siekiant sustiprinti atgrasymą, J. P. Waltersas taip pat pasiūlė perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.

Kartu jis paragino plėsti ryšius su rusais, galinčiais prisidėti prie pokyčių, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, nenorinčius savo ateities sieti su V. Putinu.

J. P. Waltersas mano, kad Vakarų politika taip pat turėtų būti orientuota į Rusijos ateitį po dabartinio jos vadovo valdymo. Vakarai, jo teigimu, turėtų remti tuos, kurie būtų pasirengę padėti šaliai įveikti V. Putino sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.

Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, kad suderintų galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų įvykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tiksli susitikimo data kol kas nenustatyta.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai