Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigia nematantis jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis. Todėl Europa, jo vertinimu, turi toliau teikti Ukrainai karinę ir finansinę paramą bei padėti jai pasirengti žiemai.
Taip jis pirmadienį interviu televizijai TV3 komentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie galimas energetikos objektų puolimo paliaubas ir susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo.
Kalbėdamas apie karo nutraukimo perspektyvas, E. Rinkevičius sakė situaciją vertinantis realistiškai. Prezidento nuomone, Rusija vis dar neketina baigti karo, nes jos vadovas Vladimiras Putinas tikisi pergalės. E. Rinkevičius pabrėžė, kad V. Putinas tebėra įsitikinęs galintis laimėti.
Vis dėlto Latvijos prezidentas teigė, kad susitarimas dėl smūgių energetikos infrastruktūrai sustabdymo būtų naudingas. Pasak jo, jeigu Jungtinėms Valstijoms iš tiesų pavyktų pasiekti vadinamąsias energetines paliaubas, tai būtų naudinga visoms pusėms.
E. Rinkevičius kol kas neskubėjo daryti svarbių išvadų iš D. Trumpo pareiškimų. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruosius pusantrų metų tarptautinėje politikoje vyrauja daugiau ar mažiau kontroliuojamas nenuspėjamumas, o retorika dėl krizės Artimuosiuose Rytuose ir karo Ukrainoje nuolat kinta.
Prezidentas taip pat paminėjo artėjančius JAV rinkimus ir dideles degalų kainas, darančias įtaką politiniams pareiškimams.
Paklaustas, ar D. Trumpo paskelbtas susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo reiškia didesnį JAV suartėjimą su Maskva, E. Rinkevičius sakė, kad Vašingtonas su Rusija palaiko tiek oficialius, tiek neoficialius ryšius. Tai, anot jo, apima JAV ir Ukrainos prezidentų bei JAV ir Rusijos prezidentų pokalbius.
Latvijos vadovas taip pat priminė praėjusių metų rugpjūtį Ankoridže surengtą JAV ir Rusijos vadovų susitikimą bei praėjusią žiemą aptartus taikos planus. Tačiau nė viena iš šių iniciatyvų nepadėjo užbaigti karo.
E. Rinkevičius paragino daugiausia dėmesio skirti sritims, kuriose Latvija ir kitos Europos valstybės gali daryti realią įtaką. Nors kai kurių procesų Europa kontroliuoti negali, jo teigimu, žemyne yra nemažai sričių, kuriose galima veikti.
Prezidentas pabrėžė, kad Europa turi tęsti paramą Ukrainai nepriklausomai nuo politinių vėjų kitoje Atlanto pusėje. Pagalbos reikia nedelsiant, nes Rusijos atakos nesiliauja, o artėjanti žiema gali būti atšiauri.
Pasak E. Rinkevičiaus, iš Ukrainos gaunama informacija rodo, kad šalis susiduria su daugybe įvairaus pobūdžio atakų. Karo technologijos taip pat keičiasi, be kita ko, naudojami reaktyviniai dronai, kuriuos perimti yra sunkiau. Ukrainos veiksmus prezidentas apibūdino kaip išradingus, išskirdamas smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir duomenų centrams.
Ateinantys metai gali tapti lūžio tašku
Latvijos prezidentas perspėjo, kad ateinantys metai gali būti lemiami sprendžiant dėl tolesnės Europos paramos Ukrainai. Keliose Vakarų Europos šalyse veikia politinės jėgos, raginančios šią paramą nutraukti.
E. Rinkevičius paminėjo Vokietijoje išsakomą poziciją dėl energetinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimo ir Prancūzijoje skambančius raginimus baigti finansinę paramą Ukrainai.
Jo teigimu, diskusijos dėl rusiškų dujų tiekimo į Europą atnaujinimo kol kas daugiausia lieka teorinės. Tačiau artėjant rinkimams ir galint pasikeisti Europos Sąjungos veikimui, Ukrainai dabar būtina suteikti kuo didesnę paramą, kad ji galėtų ištverti žiemą.
E. Rinkevičius pripažino, kad įtikinti partnerius remti Ukrainą niekada nebuvo paprasta. Lengviausia tai esą buvo padaryti 2022 m. pavasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją ir dalis sprendimų buvo parengta iš anksto. Vėliau susitarimai tapo sudėtingesni, tačiau iki šiol pavyko išlaikyti bendrą paramos kryptį.
Vis dėlto šalims nepavyko susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai. Kai kuriais atvejais sunkumų kilo ir pratęsiant sankcijas.
Kaip skelbta, D. Trumpas apie susitarimą su V. Putinu paskelbė likus kelioms savaitėms iki JAV kadencijos vidurio rinkimų. Per juos jo Respublikonų partija gali prarasti Kongreso kontrolę, o rinkėjai nerimauja dėl augančių degalų kainų ir dėl to didėjančių pragyvenimo išlaidų.
JAV iždo departamentas išdavė laikiną leidimą, pagal kurį rusiškas dyzelinas pasaulinei rinkai gali būti tiekiamas iki 2027 m. balandžio.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijai taikomos Jungtinių Valstijų ir jų partnerių sankcijos. Šiemet priimtas sprendimas laikinai panaikinti JAV sankcijas, kad būtų galima parduoti rusišką naftą, sukėlė susirūpinimą. Baiminamasi, kad tai gali apsunkinti pastangas sumažinti Rusijos pajamas iš naftos, reikalingas karui Ukrainoje finansuoti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad D. Trumpas, sutikdamas importuoti rusiškus naftos produktus JAV trūkumui mažinti, priėmė gėdingą ir silpną sprendimą.
Šiuos komentarus V. Zelenskis išsakė tuo metu, kai Ukrainos derybininkų delegacija penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose turėjo susitikti su JAV pareigūnais.
