Pasaulyje didelio atgarsio sulaukė Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve’o Witkoffo pasisakymai, kuriuose Vladimiras Putinas, nepaisant ketverius metus Ukrainoje trunkančios kruvinos agresijos, buvo pavadintas „humanistu“. Tokie žodžiai sukėlė klausimų, ar Jungtinės Valstijos iš tiesų tolsta nuo Kyjivo, ar tai tėra skandalinga diplomatinė taktika.
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėtasi su politologu Linu Kojala.
S. Witkoffas dėkojo V. Putinui ir teigė, kad šis yra humanistas. Nors JAV pasiuntinys kalbėjo apie paleistą kalinį, Ukrainoje tokie pareiškimai vertinami itin skaudžiai: Rusijos prezidentas yra tiesiogiai atsakingas už Ukrainos miestų bombardavimą ir civilių žūtis. Dronų bei raketų atakų per antrąją D. Trumpo kadenciją tik padaugėjo, todėl V. Putiną apibūdinti kitaip nei brutalią agresiją vykdantį asmenį, pasak L. Kojalos, nėra pagrindo.
Politologas priminė, kad S. Witkoffas dar praėjusiais metais iš Maskvos D. Trumpui gabeno Kremliaus aplinkos žmonių nupieštus portretus ir kalbėjo, esą V. Putinas siekia taikos bei derybų. Tai ne pirmas panašus atvejis. Vis dėlto svarbiausia, kad palankūs žodžiai agresoriaus atžvilgiu nevirstų sprendimais, silpninančiais Ukrainos gynybą. Kol kas, L. Kojalos vertinimu, didžioji dalis sprendimų, kurie Ukrainai būtų labiausiai žalingi, nėra priimti.
Ar karas Ukrainoje iš tiesų artėja prie pabaigos?
D. Trumpas tikina, kad taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau ir turėtų būti pasirašyta šių metų pabaigoje. Panašiai kalba ir Kremlius. Tačiau, pasak L. Kojalos, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad karas iš tiesų artėja prie pabaigos.
Tai rodo ir Rusijos atstovų komentarai. Europos valstybės kartu su JAV ir Ukraina Maskvai teikia konkrečius pasiūlymus, pirmiausia – dėl paliaubų, karo veiksmų sustabdymo ir tolesnių derybų. Kremlius tokią kryptį atmeta.
Vienintelis apčiuopiamas S. Witkoffo vizito Maskvoje rezultatas – planuojamas trišalis žemesnio rango JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimas lapkričio mėnesį. Jis galėtų atnaujinti dialogą, tačiau tai nėra proveržis, leidžiantis tikėtis, kad V. Putinas atsisakys plano per žiemą smogti Ukrainos energetikos sektoriui ir kitiems taikiniams, taip siekiant palankesnės padėties kitų metų pradžioje.
JAV ragina trišalį susitikimą surengti kuo greičiau, o to paties nori ir Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto kol kas vyksta tik pokalbiai, o ne tikros derybos. Derybos prasidėtų tada, kai šalys tartųsi dėl konkrečių klausimų ir būtų priverstos daryti abipuses nuolaidas.
Ukraina sutinka svarstyti paliaubas ir dabartinės fronto linijos įšaldymą, nors tai neatitinka jos siekio išvaduoti okupuotas teritorijas. Suprantama, kad artimiausiu metu to padaryti greičiausiai nepavyks.
Rusijos pozicija nesikeičia. V. Putinas reikalauja ne tik likusios Donbaso dalies okupacijos, bet ir papildomos buferinės saugumo zonos už Donecko srities ribų. Tai rodo, kad Maskva nėra pasirengusi tikroms deryboms ir tikisi tikslus pasiekti karinėmis priemonėmis. Todėl kyla klausimas, kodėl JAV nenaudoja visų turimų svertų spaudimui Rusijai, o daugiau kritikos tenka Ukrainai.
JAV žvalgybos informacija Ukrainą vis dar pasiekia
D. Trumpo pasiuntiniai priekaištavo V. Zelenskiui dėl aštrių jo komentarų apie D. Trumpą ir Jungtines Valstijas. L. Kojala teigė, kad pastarųjų dienų fonas buvo neigiamas, o emocinė eskalacija sustiprėjo, tačiau praktiniai sprendimai kol kas nerodo judėjimo ta pačia kryptimi.
Ukrainą, nors ir susiduriant su trikdžiais, toliau pasiekia JAV teikiama žvalgybinė informacija. Be to, JAV administracija nekalba apie ketinimus atjungti Ukrainai „Starlink“ paslaugą.
Ukrainos atstovai teigia, kad žvalgybos duomenų ir „Starlink“ paslaugų teikimas buvo sumažintas bei prislopintas. Pasak politologo, tai yra svarbūs situacijos indikatoriai. Jei sutrikimai truktų ne kelias dienas, o ilgiau, tai taptų rimta problema, nes Ukraina galėtų surengti mažiau atsakomųjų atakų.
Kol kas, L. Kojalos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tokia rizika išsipildys. Ukraina sako, kad žvalgybinė informacija ją ir toliau pasiekia, o „Starlink“ trikdžius tikimasi netrukus pašalinti. Svarbus ir JAV ginkluotės bei amunicijos pardavimas, kurį finansuoja Europos šalys.
Šie trys aspektai – žvalgybos informacija, „Starlink“ veikimas ir ginklų bei amunicijos tiekimas – parodo, ar V. Putinui palanki retorika virsta konkrečiais sprendimais. Kol kas skirtumas tarp viešų pareiškimų ir praktinių veiksmų išlieka didelis.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
