Rusakalbė grupuotė iš Baltarusijos internete paskelbė anoniminį vaizdo įrašą, kuriame prisiima atsakomybę už incidentą Latvijos pasienyje. Jo metu kaukėti vyrai ginklu grasino kariams. Įraše taip pat perspėjama, kad panašūs išpuoliai gali pasikartoti kituose pasienio ruožuose. Tuo metu viešumoje su saugumo pareigūnais ir kariškiais pasirodęs Aleksandras Lukašenka neigia, jog prie įvykio prisidėjo Minsko režimas.
Lenkijoje viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius išgirdo ne pirmą perspėjimą, kad hibridinės atakos artimiausiu metu gali tapti dar intensyvesnės. Žvalgybos tarnybų atstovai kalba tiesiai: Europoje vyksta slaptas, šešėlinis karas.
Po incidento Latvijos ir Baltarusijos pasienyje internete pasirodė vaizdo įrašas, kurį paskelbė grupuotė, pasivadinusi „Černye rusy“, arba „Juodieji rusai“.
Grupuotė pareiškė oficialiai prisiimanti atsakomybę už įvykį ir pagrasino, kad panašūs veiksmai gali būti surengti kituose Baltarusijos sienos ruožuose. Baltarusija vakaruose ribojasi su Latvija, Lenkija ir Lietuva.
Pasak vaizdo įraše kalbėjusių asmenų, incidentas esą buvo latvių atsparumo patikrinimas. Jie taip pat teigė, kad netrukus panašių scenų gali pasirodyti kitose pasienio vietose, o ES ir NATO vadino didelėmis, bet silpnomis organizacijomis, kurios neva subyrėtų po pirmojo smūgio.
Latvijos saugumo tarnyba dėl incidento pradėjo tyrimą. Vis dėlto Latvijos politikai dar svarsto, ar grupuotė iš tiesų vykdo sabotažą, ar vaizdo įrašas tėra informacinė ataka, kuria siekiama įbauginti Baltarusijos kaimynes.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė anksčiau Lenkijoje ir Europoje perspėjęs, kad šiais arba kitais metais galima tikėtis intensyvesnių Rusijos veiksmų. Jis apgailestavo, kad šios prognozės nepasitvirtino priešingai.
Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad regiono saugumo padėtis išlieka sudėtinga, o Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Europos saugumui.
Lukašenka kaltę verčia patiems latviams
Aleksandro Lukašenkos komanda paskelbė jo susitikimo su Baltarusijos kariškiais įrašą. Jame A. Lukašenka atmetė prielaidas, kad ginkluotas grasinimas Latvijos pasienyje buvo susijęs su Minsko režimu.
Jis teigė, kad su juo tokie veiksmai nebuvo derinti ir todėl nebuvo vykdomi. A. Lukašenka taip pat tvirtino gavęs informacijos, jog incidentą esą sugalvojo patys latviai, siekdami gauti Europos Sąjungos finansavimą, ir neigė bet kokį Baltarusijos vaidmenį.
Apie iš rytų kylančias hibridines grėsmes Varšuvoje kalbėjosi ir M. Sinkevičius su D. Tusku. Lietuvos premjeras sakė, kad tokios atakos Europos valstybėse tampa vis agresyvesnės – jos pastebimos Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose ES šalyse.
Abu politikai laikosi pozicijos, kad NATO rytinio flango gynyba turi būti toliau stiprinama. D. Tuskas taip pat pabrėžė, jog Lietuva, Lenkija ir Ukraina turi būti pasirengusios artimiausių mėnesių iššūkiams ir nerodyti baimės.
Žvalgybos vadovai: šešėlinis karas jau vyksta
Varšuvos saugumo forume kalbėjęs buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Davidas Petraeusas pareiškė, kad pasaulis jau įsitraukė į vadinamąjį šešėlinį karą.
Jo apibūdinimu, tai kova, kurioje naudojamos žvalgybos agentūros, kibernetiniai pajėgumai, tarpininkai, sabotažas ir kontržvalgyba. Kartu jis pabrėžė, kad nė viena pusė nenori, jog ši konfrontacija peraugtų į įprastą NATO ir Rusijos karą.
Norvegijos saugumo tarnybos vadovė Beate Gangas pareiškė, kad Europa šiuo metu išgyvena rimčiausią situaciją nuo Antrojo pasaulinio karo, todėl saugumo tarnybų darbas yra svarbiausias per kelis dešimtmečius.
Nors visuomenė dažnai išgirsta apie Rusijos vykdomus veiksmus šešėliniame kare, nemaža dalis svarbiausių operacijų lieka neviešinamos.
JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto vadovas Jimas Himesas aiškino, kad slapti veiksmai demokratinėms valstybėms kelia ypatingą iššūkį: pagal savo prigimtį juos prireikus galima viešai neigti, net jei jie buvo įvykdyti.
D. Petraeuso vertinimu, šešėliniame kare nėra aiškios pergalės akimirkos, kai užimama teritorija ir keliama vėliava. Svarbiau neleisti konfliktui eskaluotis, imtis priemonių atgrasymui atkurti ir užkirsti kelią daug rimtesniam, tikram karui.
Europa jaučiasi likusi viena, tačiau NATO ryšys išlieka
Buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas, Nyderlandų generolas Robas Baueris teigė, kad Europa šiuo metu patiria šoką. Anksčiau žemynas esą turėjo pigias prekes iš Kinijos, pigias dujas iš Rusijos ir JAV užtikrinamą nebrangų saugumą, tačiau šie dalykai dingo.
Pasak jo, dabar Europa turi pati tvarkytis visuose šiuose frontuose ir tai daryti be ankstesnių aljansų. Buvęs Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas pridūrė, kad daugelis žmonių jaučiasi išduoti arba palikti vieni, o Vakarais, kaip vertybine sąjunga, vis mažiau pasitikima.
Vis dėlto R. Baueris ragino nepasiduoti emocijoms. Jo teigimu, vakarykštė NATO pajėgų vado Europoje kalba ir 5-ojo straipsnio akcentavimas rodo, kad JAV iš esmės tebėra kartu su Europa.
Generolas pabrėžė, kad tokia žinia nebūtų nuskambėjusi be Baltųjų rūmų pritarimo. Jo vertinimu, tai buvo ne vien generolo Grynkewicho pareiškimas, bet ir prezidento Trumpo signalas, kad Jungtinės Valstijos yra kartu su sąjungininkais ir pasirengusios eiti iki galo.
R. Baueris taip pat sakė, kad vakariečių abejonės dėl NATO 5-ojo straipsnio galiojimo naudingos pirmiausia Vladimirui Putinui, nes jos didina nepasitikėjimą tarp Vakarų valstybių.
