Degantys pastatai, sudeginti automobiliai, šimtai sužeistų policijos pareigūnų ir plėšikavimas – tokį vaizdą pastarosiomis dienomis stebėjo Prancūzija. Vis dėlto dalis Vokietijos žiniasklaidos, įskaitant ARD ir ZDF, savo reportažuose neramumus toliau apibūdina kaip „švietimo protestus“, kurie esą „išsprūdo iš kontrolės“, rašo „Bild“ redaktorius Marcelis Zachas.
Anot jo, šiose publikacijose dažnai nutylima ir tai, kad tarp riaušių dalyvių yra daug aiškiai išreikštos migracinės kilmės žmonių. Be to, jau kelias savaites kaukėtų demonstrantų minioje matoma Palestinos vėliava – „Bild“ komentaro autoriaus vertinimu, tai rodo, kad daliai riaušininkų švietimo klausimai nėra pagrindinis rūpestis.
Ant pastatų fasadų Prancūzijoje buvo rašomi šūkiai „Laisvę Gazai“ ir „Laisvę Palestinai“, o ne raginimai gerinti švietimą ar didinti mokytojų skaičių. Taip pat užfiksuota antisemitinių pasisakymų. Vienas kaukėtas demonstrantas, protestuodamas prieš policijos naudojamas ašarines dujas, pareiškė: „Nustokite nuodyti mus dujomis, mes ne žydai.“ Šis pasisakymas, kaip pažymi leidinys, leidžia suprasti, kad dujų naudojimas prieš žydus laikomas priimtinu. Tuo metu vyras buvo filmuojamas ir fotografuojamas, o aplink girdėjosi juokas.
Žiniasklaidos aktyvistas Aymanas al-Atoulas iš Gazos socialiniame tinkle „X“, komentuodamas Palestinos vėliavas per riaušes Prancūzijoje, parašė: „Mes praradome Palestiną ir dabar ruošiamės užkariauti Paryžių“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra pripažinęs Palestinos valstybę, tačiau, pasak straipsnio autoriaus, riaušių dalyviams tai akivaizdžiai nesvarbu.
Riaušės siejamos su migracijos politika
Ekstremizmo ekspertas Ahmadas Mansouras BILD teigė, kad dabartinius įvykius vadinti vien mokyklų protestais būtų klaidinga. Jo vertinimu, pradinės demonstracijos buvo panaudotos kairiųjų radikalų ir migrantų grupuočių interesams, o šios esą perėmė protestų kontrolę.
A. Mansouras taip pat sakė, kad minėtos grupės niekina Prancūziją ir Vokietiją todėl, kad tai yra Vakarų, demokratinės ir struktūruotos valstybės, besiremiančios vertybėmis, kurioms jos nepritaria. Pasak eksperto, toks požiūris mažina psichologinį barjerą smurtui prieš šias šalis.
Frankfurto universiteto islamo specialistė Susanne Schröter BILD pareiškė, kad Prancūzijoje jau daugelį metų kyla masinio smurto protrūkių, kuriuos ji sieja su neveikiančia migracijos politika. Jos teigimu, neramumus kursto kairieji radikalai, kartu su islamistais ilgą laiką telkiantys pajėgas prieš Prancūzijos visuomenę. S. Schröter taip pat tvirtino, kad ištisi didžiųjų miestų rajonai yra salafitų kontrolėje, o paramą jiems suteikia komunistų merai.
Po neramumų įvestos komendanto valandos
Po kelias dienas trukusių riaušių ir plėšikavimų didžiuosiuose Prancūzijos miestuose valdžia paskelbė, kad paskutinė naktis praėjo ramiai. Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu nurodė, jog prireikus antradienį šalyje bus įvestos papildomos komendanto valandos.
Jo teigimu, ankstesnę naktį keliuose miestuose pritaikytos priemonės padėjo išlaikyti tvarką. Vyriausybė, kritikuojama dėl nesugebėjimo numatyti ir suvaldyti smurto gatvėse, pažadėjo atkurti tvarką ir pirmadienį paskelbė apie dalines komendanto valandas Paryžiuje bei kai kuriuose kituose miestuose.
Ministras pirmininkas paaiškino, kad nauji ribojimai būtų įvedami ten, kur to reikalaus padėtis, o sprendimus vietoje priimtų prefektai, suderinę juos su merais. Policija patvirtino, kad naktis visoje Prancūzijoje praėjo be didesnių incidentų.
Dalines komendanto valandas pirmadienį paskelbė keli miestai, tarp jų Paryžius, Bordo šalies pietvakariuose ir Nica Žydrajame krante. Tokios priemonės buvo reakcija į neramumus, prasidėjusius po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų dėl prastų mokymosi sąlygų vidurinėse mokyklose.
Paryžiuje kai kurie ribojimai iš pradžių buvo numatyti tik nakčiai į antradienį. Bordo ir Nicoje komendanto valandos turėjo galioti kelias dienas. Prancūzijos sostinėje virš Respublikos aikštės, tapusios vienu iš neramumų centrų, naktį skraidė sraigtasparnis. Jo prožektorius apšvietė aikštę, o pareigūnai stebėjo, kaip laikomasi nustatytų ribojimų.
Lione, nepaisant draudimo rengti demonstracijas, pirmadienio vakarą prie sudegusio turizmo informacijos centro susirinko maždaug 500 žmonių. Organizatoriai teigė, kad susirinkusieji norėjo išreikšti paramą nuo plėšikavimo nukentėjusiems parduotuvių savininkams.
Ant žemės iš žvakių buvo sudėliotas žodis „LYON“. Netoliese ant tvoros kabėjo plakatai „Lionas prieš riaušininkus“ ir „Doucet, atsistatydink“. Pastarasis šūkis buvo skirtas Žaliųjų partijos merui Gregory Doucet.
Finansų ministras Roland’as Lescure’as pažadėjo pagalbą nukentėjusiems krautuvininkams ir amatininkams. Tuo metu Prancūzijos verslo lobistų grupės „Medef“ vadovas Patrickas Martinas antradienį apkaltino valstybę per neramumus patyrus nesėkmę. Preliminariais vertinimais, nuo riaušių nukentėjo mažiausiai 3 tūkst. įmonių.
