Prancūzijos sostinėje Paryžiuje surengta vieša masinė nevestuvių ceremonija. Į ją susirinko poros, draugai ir augintiniai su šeimininkais – visi norėjo pabrėžti, kad jų meilė tokia stipri, jog santuokos jai nereikia.
Masinė nevestuvių ceremonija Paryžiuje (nuotr. stop kadras)
Raudonas kilimas – tam, kad nesusituoktų
Monmartro rajone poros žengė raudonu kilimu, tačiau jų tikslas buvo ne vestuvės. Nevestuvių ceremonijoje dalyvavusius žmones pasitiko Paryžiaus 18-ojo rajono meras. Jo akivaizdoje poros tarė iš prancūzų dainų kūrėjo Žoržo Brasenso kūrinio paimtus žodžius: „Turiu garbės neprašyti tavo rankos“ ir „Neįrašykime savo vardų pergamento apačioje“.
Po jų meras paskelbė dalyvius oficialiai nesusituokusiomis, bet amžinosiomis sužadėtinėmis.
Paryžiaus 18-ojo rajono meras Éricas Lejoindre pasakojo, kad ceremonijoje netrūko jaudinančių akimirkų. Žmonės čia „nesituokė“ su draugais arba su sutuoktiniais, su kuriais kartu pragyveno daugybę metų. Pasak jo, renginyje susipynė įvairios meilės istorijos, laisvė, džiaugsmas ir geras humoras.
Nevestuvėse buvo galima išgirsti pačių įvairiausių jausmų išraiškų. Viena prancūzė ceremonijoje meilę prisipažino savo šuniukui Popiui, pasirinkdama jį savo džiaugsmo palydovu ir simboliškai atverdama vartus į laimę, kurią reiškė mažas medalionas.
Kitas dalyvis aiškino, kad svarbiausia jam yra viltis dėl amžinos meilės, o ne santuokoje duodamas pažadas, kuris galbūt neatlaikytų laiko išbandymo.
Dar viena istorija buvo susijusi su baime vėl patirti netektį: moteris sakė, kad jos pasirinktas vyras jau buvo du kartus išsiskyręs, todėl ji nenorėtų tapti trečiąja jo žmona. Ji pati jau palaidojo du vyrus ir nenorėjo laidoti dar vieno.
Paryžiuje vykusi nevestuvių ceremonija truko dvi valandas. Norintieji joje pasakyti „ne“ santuokai su draugais, poromis ar augintiniais turėjo iš anksto užsiregistruoti.
