Rusijos karinis palydovas „Kosmos-2612“ nuo šeštadienio pradėjo pavojingai artėti prie Suomijos ir JAV bendrovės ICEYE radiolokacinio palydovo X36, kuris teikia Ukrainai palydovines nuotraukas. Kosmonautikos populiarintojas Georgijus Triškinas mano, kad tokiais manevrais gali būti siekiama destabilizuoti Vakarų aparato darbą ir sutrumpinti jo eksploatavimo laiką, išvengiant tiesioginio susidūrimo.
Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose dėstytojas Marco Langbroekas šeštadienį pranešė, kad rugsėjo 30 d. „Kosmos-2612“ pradėjo manevrų seriją, po kurios ėmė artėti prie ICEYE-X36. Praėjusio šeštadienio vakare Rusijos palydovą nuo Suomijos ir JAV aparato skyrė 1–2 km. „Orbital Radar“ duomenimis, antradienį, spalio 19-ąją, atstumas jau buvo sumažėjęs iki 26 metrų. Palydovams kritine laikoma mažesnė nei 1000 metrų distancija.
„Kosmos-2612“ manevrai leido praktiškai sinchronizuoti pagrindinius jo orbitos parametrus su ICEYE-X36 parametrais. Tarp jų – apsisukimo aplink Žemę periodą, aukštį ir ekscentricitetą, arba orbitos nuokrypį nuo apskritimo, nurodė apie kosmonautiką rašantis žurnalistas Anatolijus Zakas, kurį cituoja „Agentstvo“.
G. Triškinas rašė, kad iki pirmadienio atstumas tarp aparatų siekė 26 metrus, o jų santykinis greitis buvo lygus nuliui. Jo teigimu, mažesnis nei kilometro atstumas orbitoje laikomas kritiniu, o šiuo atveju palydovai dar ir skrieja nesuderintu tandemu.
JAV analitinio centro RAND mokslo darbuotojas Michaelas Bohnertas tokį veiksmą vertina kaip jėgos demonstravimą. Jo manymu, Rusija rodo, kad „Kosmos-2612“ bet kuriuo metu galėtų susidurti su ICEYE palydovu.
Vis dėlto tikrasis Rusijos aparato manevrų tikslas, G. Triškino vertinimu, nėra toks akivaizdus. Jis situaciją apibūdino kaip vieną pirmųjų naujos rūšies konfrontacijos orbitoje pavyzdžių, kai palydovas gali būti ne tiesiogiai sunaikinamas, o išstumiamas iš orbitos dėl priverstinių kuro sąnaudų. Ekspertas pabrėžė, kad tiesioginis poveikis kitam aparatui kinetinėmis ar banginėmis priemonėmis būtų pavojingas ir reikštų atvirą agresijos aktą.
„Kosmos-2612“ galėtų versti ICEYE keisti orbitą
Palydovo veikimo trukmę riboja jo manevrams skirtos kuro atsargos. G. Triškinas teigia, kad šį laiką galima sutrumpinti, jei dėl artėjančio kito aparato palydovo operatorius būtų priverstas atlikti orbitos korekcijas. Reaguoti tektų tada, kai neapibrėžtumo zona susikerta su kito palydovo trajektorija.
Jei ICEYE-X36 pradėtų keisti savo orbitą, tai galėtų laikinai sutrikdyti jo darbą ir paveikti bendrą eksploatavimo laiką, mano ekspertas. Jo vertinimu, Rusijos aerokosminės pajėgos tyčia pakoregavo „Kosmos-2612“ orbitą taip, kad šis priartėtų prie ICEYE-X36.
„Kosmos-2612“ yra vienas iš šešių Rusijos karinių palydovų, į orbitą iškeltų 2026 m. balandį. Gegužę penki iš jų pakeitė orbitos posvyrį ir priartino savo orbitų plokštumas prie ICEYE-X36 orbitinės plokštumos. Vėliau kai kurie aparatai prie jo priartėjo kelių kilometrų atstumu. CSIS analizė rodo, kad artimiausias praskriejimas įvyko gegužės 26 d., kai palydovus skyrė maždaug 2,5 km.
ICEYE yra Suomijos ir JAV bendrovė, žinoma dėl Ukrainai teikiamų palydovinių vaizdų. 2024 m. Ukrainos valdžia skelbė gavusi 4,1 tūkst. „priešo“ tikslų nuotraukų. 2026 m. pradžioje Kyjivas ir ICEYE paskelbė ketinantys plėsti bendradarbiavimą.
Rusijoje prabilta apie Vakarų palydovų „inspekciją“
Rusijos valdžios kontroliuojamas leidinys tuo metu pagrasino orbitoje esančių Vakarų komercinių palydovų, įskaitant „Starlink“ tinklo aparatus, „inspekcija“. Apie tai „Rossijskaja gazeta“ skiltyje pareiškė karinis ekspertas Jurijus Knutovas. Publikacijoje aptartas ir pavojingas „Kosmos-2612“ priartėjimas prie ICEYE-X36, teikiančio palydovines nuotraukas Ukrainai.
J. Knutovas Rusijos palydovą pavadino „palydovu-inkasatoriumi“, o jo manevrus – strateginio atgrasymo priemone. Jo teigimu, tokiais veiksmais Maskva demonstruoja galinti „akinti“ palydovus arba nustatyti galimus grėsmės šaltinius.
Ekspertas pareiškė, kad priartėjimas prie ICEYE-X36 yra signalas komercinėms bendrovėms: teikdamos savo pajėgumus Rusijos žvalgybai, jos turi vertinti riziką, jog jų aparatai orbitoje gali būti pakartotinai tikrinami per priverstinę inspekciją. Prie faktinių NATO žvalgybos priemonių jis priskyrė Vakarų komercinius tinklus, tokius kaip „Starlink“ ir ICEYE.
J. Knutovo teigimu, Rusija tokiu būdu palieka sau teisę tikrinti šiuos aparatus. Jis taip pat nurodė, kad analogiškas programas kuria JAV ir Didžioji Britanija, tačiau dabartinės Rusijos „inspektorių“ galimybės daugiausia apsiriboja stebėjimu.
Pasak eksperto, Rusijos aparatai skirti analizei ir fotografavimui, o kinetinis smūgis ar palydovų susidūrimas būtų laikomi kraštutine priemone. Jo teigimu, tai galėtų būti pateisinama tik „nenugalimos jėgos“ aplinkybėmis, pavyzdžiui, siekiant sustabdyti branduolinio užtaiso išmetimą iš įtartino „Boeing X-37“ tipo aparato.
Vis dėlto JAV tyrimų centro CSIS vyresnysis mokslo darbuotojas Claytonas Swoope’as „The New York Times“ neatmetė, kad Rusija galėjo turėti agresyvesnių planų – pavyzdžiui, pulti ir sunaikinti ICEYE kosminį aparatą, tačiau galiausiai tokios idėjos atsisakė.
