Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis teigia, kad Aljansas imasi veiksmų prieš hibridines atakas, tačiau pagrindinė jo paskirtis išlieka reakcija į karines grėsmes ir atvirą agresiją.
Antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ jis pabrėžė, kad NATO nevengia veikti hibridinių grėsmių srityje. Pasak ambasadoriaus, daug dėmesio skiriama pačių valstybių pasirengimui, nes visos šalys turi būti pasiruošusios tokiems iššūkiams.
D. Jauniškis taip kalbėjo po tą pačią dieną vykusio NATO šalių ambasadorių susitikimo, kuriame aptartos Aljanso valstybėms kylančios hibridinės atakos.
Ambasadorius nurodė, kad NATO yra siuntusi antihibridines grupes, kurios šalims teikė patarimus ir po vizitų parengė išvadas. Jo teigimu, ši veikla rodo, kad Aljansas nuo atsakomybės nesitraukia, tačiau būtina prisiminti jo, kaip karinio aljanso, pagrindinę funkciją.
D. Jauniškis aiškino, kad pirmiausia NATO reaguoja į karines grėsmes ir atvirą agresiją. Jis pripažino, kad Aljansui keliama daug lūkesčių, tačiau jo funkcija aiškiai apibrėžta.
Sprendimų po susitikimo nedetalizavo
Lietuvos atstovas NATO konkrečių po ambasadorių susitikimo priimtų sprendimų neatskleidė. Jis patikino, kad priemonių imamasi, o diskusija buvo ilga ir parodė didelį susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų bei jos siekių.
Pasak D. Jauniškio, esminė riba yra atviras ir akivaizdus karinis puolimas. Jis priminė, kad tai numatyta ir NATO sutarties 5-ajame straipsnyje, kuriame apibrėžiama, kada Aljansas reaguoja. Ambasadorius sakė, kad susitikime šalys buvo išklausytos ir, jo manymu, bus imtasi tam tikrų priemonių.
Kaip skelbė BNS, sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti įmonės „Delska“ patalpas. Jose veiklą vykdo amerikiečių bendrovė „SpaceX“, o patalpose laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai šį incidentą sieja su Rusija.
Panašus įvykis tiriamas Bulgarijoje, kur buvo padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo ir „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Be to, po virtinės smūgių laivams Bulgarijos ir Rumunijos, kurios yra NATO bei Europos Sąjungos narės, vandenyse dingo daugiau nei 20 jūreivių. Šie incidentai sulaukė pasmerkimo Europoje.
Po antradienį vykusio ambasadorių susitikimo NATO paskelbė dislokuosianti „papildomus pajėgumus“, kad sustiprintų stebėseną Juodojoje jūroje.
Aljansas apie tai pranešė po Bulgarijos ministro pirmininko Rumeno Radevo pareiškimo, kad, šaliai paprašius pagalbos dėl pastarojo meto dronų atakų Juodojoje jūroje, patruliuoti pradėjo JAV karinis lėktuvas.
