„The Telegraph“ skelbia, kad „Starshield“ paslaugos apribojimus Ukrainoje inicijavo „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiam pasiūlymui pritarė. Apie tai praneša UNIAN.
Žurnalistų teigimu, E. Muskas pasiūlė D. Trumpui apriboti sistemą, kurią Ukrainos kariuomenė naudoja ne tik ryšiui palaikyti, bet ir kovai su Rusijos dronais, puolančiais Ukrainos miestus. Vienas šaltinis nurodė, kad prezidentui sutikus Pentagonas ėmėsi atitinkamų veiksmų.
Viešai tiek E. Muskas, tiek D. Trumpas savo vaidmenį neigė. E. Muskas tvirtino, jog sprendimą priėmė JAV kariuomenė ir valstybės vadovas. Tačiau aukšto rango leidinio šaltinis sakė, kad toks paaiškinimas neatitinka tikrovės. Šią versiją taip pat patvirtino aukšto rango Europos pareigūnas ir du Ukrainos atstovai.
Trumpas sutrikimas atskleidė didelę Ukrainos priklausomybę
Šią savaitę netikėtai apribojus „SpaceX“ karinę palydovinio interneto paslaugą „Starshield“, Ukrainos kariuomenėje ir valdžios institucijose kilo nerimas. Kariai pranešė apie prarastus dronus ir sutrikusias operacijas.
Incidentas vėl atkreipė dėmesį į Ukrainos priklausomybę nuo „Starshield“ – karinės „Starlink“ versijos, tapusios svarbia dronų operacijų ir ryšio dalimi. Taip pat kilo klausimų, kas iš tiesų gali kontroliuoti prieigą prie šios sistemos.
Ketvirtadienį keli Ukrainos kariuomenės daliniai pranešė, kad ryšys atkurtas, tačiau tikslios apribojimų priežastys liko nežinomos. Sutrikimas truko maždaug vieną dieną ir paveikė kelis dronus bei kitas sistemas. Kai kurios operacijos žlugo, o dalis bepiločių buvo prarasta dėl nutrūkusio ryšio, teigė Ukrainos 413-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Raid“ vadas Jevhenas Karasas.
Šis įvykis dar labiau paaštrino Kyjivo ir Vašingtono santykius. Įtampą jau buvo padidinęs pranešimuose minimas D. Trumpo susitarimas su Maskva dėl rusiško dyzelino importo, kurį Ukraina pavadino išdavyste.
Kas yra „Starshield“?
„Starshield“ – „SpaceX“ palydovinė programa, skirta vyriausybėms ir kariuomenėms. Ji sukurta remiantis „Starlink“ technologija ir pritaikyta nacionalinio saugumo užduotims. Programa apima saugų ryšį, Žemės stebėjimą, palydovus su specializuotais jutikliais, taip pat papildomas šifravimo ir saugumo priemones slaptoms vyriausybinėms operacijoms.
„Starlink“ ryšį užtikrina tūkstančiai žemojoje Žemės orbitoje skriejančių palydovų. Jie perduoda plačiajuostį internetą antžeminiams terminalams, taip pat vietovėse, kur įprasta infrastruktūra nepasiekiama arba yra sunaikinta.
„Starshield“ skirta vyriausybių poreikiams, todėl gali naudoti specialiai jai pritaikytus palydovus ir įrangą. Ukrainos Nepriklausomos kovos su korupcija komisijos įkūrėja ir generalinė sekretorė Olena Trehub teigė, kad ši sistema užtikrina gerokai didesnį duomenų perdavimo greitį ir patikimesnį ryšį. Ja negali naudotis civiliai – prieiga suteikiama tik kariuomenei.
O. Trehub pabrėžė, kad spartus ir stabilus ryšys Ukrainos kariuomenei būtinas dėl dronų naudojimo ir greitai judančių dalinių veiksmų sausumoje bei ore. Operatoriai realiuoju laiku turi matyti aiškų vaizdą, kad galėtų įvertinti padėtį ir priimti sprendimus.
Vis labiau skaitmenizuotame Ukrainos mūšio lauke naudojama ir sistema „Delta“, skirta mūšio lauko duomenims valdyti bei dalytis. Dideliems informacijos kiekiams perduoti, pasak O. Trehub, būtinas patikimas ir greitas ryšys. Vien civilinės „Starlink“ paslaugos kariuomenės poreikiams nepakaktų.
Pagrindinė „Starshield“ klientė yra JAV federalinė valdžia. E. Muskas šią savaitę sakė, kad sistema priklauso JAV valdžiai ir yra jos kontroliuojama, o sprendimus dėl naudojimo priima JAV kariuomenė, galiausiai – prezidentas. Šie teiginiai paskatino klausti, kas atsakingas už naujausius Ukrainai taikytus apribojimus.
„Starlink“ ir „Starshield“: kuo jos skiriasi?
Abi paslaugos remiasi didele dalimi tų pačių „SpaceX“ palydovinių technologijų ir pajėgumų, tačiau jų paskirtis nėra vienoda. „Starlink“ teikia komercinį ryšį, o „Starshield“ orientuota į vyriausybių ir nacionalinio saugumo užduotis.
Šias sistemas ne visada galima aiškiai atskirti, nes „Starshield“ gali naudoti platesnį „Starlink“ palydovų tinklą ir susijusią infrastruktūrą. Kartu jai gali būti skirti atskiri palydovai bei specializuotos sistemos.
Po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą iš pradžių civilinėms reikmėms sukurta „Starlink“ tapo itin svarbia ryšio priemone. Jos terminalai padėjo valdžios institucijoms, gelbėtojams ir kariuomenės daliniams palaikyti ryšį nepaisant Rusijos smūgių ryšių infrastruktūrai.
Frontui ši paslauga svarbi palaikant ryšį tarp dalinių ir vykdant operacijas, kurioms reikalingas nuolatinis ryšys tarp dronų ir jų operatorių. Tai apima ir užduotis, kai operatoriai skrydžio metu turi gauti vaizdą iš drono.
Nors abi paslaugos naudoja panašias technologijas, jos nėra viena kitą pakeičiančios. Todėl konkretiems terminalams ar karinėms paslaugoms pritaikyti apribojimai nebūtinai reiškia viso „Starlink“ tinklo išjungimą. Tuo pat metu civilinių terminalų veikimas negarantuoja, kad bus prieinamas specializuotas karinis ryšys.
Apribojimų pasekmės: prarasti dronai ir būtinybė ieškoti alternatyvų
Ukrainos kariškiai nurodė, kad apribojimai paveikė terminalus, kurie perduoda duomenis judant dideliu greičiu. Dėl to sutriko kai kurios dronų operacijos: operatoriai nebegalėjo palaikyti ryšio su ore esančiais aparatais, todėl dalis jų buvo prarasta.
Po E. Musko pareiškimų taip ir liko neaišku, kas buvo atsakingas už ryšio apribojimus. Į AP klausimus apie sulėtėjusį ryšį Pentagonas neatsakė.
Ketvirtadienį J. Karasas pranešė, kad jo vadovaujamo dalinio ryšio greitis grįžo į reikiamą lygį, todėl operacijos galėjo būti tęsiamos. Vis dėlto jis nežinojo, ar sutrikimą lėmė laikinas techninis gedimas, ar kita priežastis.
Pasak J. Karaso, incidentas dar kartą parodė, kad Ukrainai būtinos atsarginės ryšio priemonės. Kariškiai jau rengia alternatyvas, tačiau jos būtų brangesnės ir mažiau veiksmingos.
