Ukrainos rėmimas atitinka pačios Vokietijos interesus, o šios paramos tikslas – kuo greičiau užbaigti Rusijos agresijos karą. Vis dėlto Ukrainos kapituliacija Vokietijai yra nepriimtina, nes tai reikštų ir jos Europos partnerių pralaimėjimą.
Taip trečiadienį Berlyne vykusioje konferencijos „Berlin Global Dialogue“ diskusijoje pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra skirta karui pratęsti. Vokietija ją teikia siekdama kuo greičiau užbaigti konfliktą, tačiau besąlygiška Ukrainos kapituliacija, pasak F. Merzo, negali būti laikoma išeitimi, nes tai reikštų visų Ukrainos rėmėjų kapituliaciją.
Kanclerio teigimu, todėl Vokietija ir toliau skiria Ukrainai didelę paramą, nes šį klausimą vertina kaip tiesiogiai susijusį su savo pačios saugumu.
F. Merzas taip pat kalbėjo apie diplomatines pastangas nutraukti karą. Jis paminėjo dieną anksčiau Osle vykusias derybas, kuriose dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV atstovai ir Europos lyderiai. Pasak kanclerio, per susitikimą padaryta tam tikra pažanga, o dalyvaujančios šalys išlieka pasirengusios derėtis.
Vokietijos kancleris pabrėžė, kad Rusijos agresija nėra nukreipta vien prieš Ukrainą. Jo vertinimu, tai yra išpuolis prieš visą politinę tvarką, Europoje susiformavusią po 1990 metų.
F. Merzas taip pat perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę viso Europos žemyno laisvei ir saugumui. Europos valstybėms pavojų tebekelia Rusijos vykdomos hibridinės operacijos – diversijos, kibernetinės atakos, dronų skrydžiai ir dezinformacijos skleidimas.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, spalio 20 d. V. Zelenskis Osle susitiko su JAV prezidento pasiuntiniu Steve’u Witkoffu. Derybose taip pat dalyvavo Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Susitikime aptarti galimi karo užbaigimo būdai, Ukrainai reikalingos saugumo garantijos, teritoriniai klausimai ir sankcijos. Po derybų S. Witkoffas išvyko į Rusiją, kur tęsė konsultacijas.
