Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį vykusiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pabrėžė, kad migracijos klausimu Bendrijai dar laukia daug darbo. Jo teigimu, tai galioja nepaisant mažėjančio į ES atvykstančių migrantų skaičiaus ir priimtų naujų prieglobsčio taisyklių.
Briuselyje F. Merzas teigė, kad beveik visi ES valstybių ir vyriausybių vadovai migraciją vertina panašiai – ji esą tapo didele problema, užkraunančia reikšmingą naštą visuomenėms. Kancleris neteisėtą migraciją įvardijo kaip vieną didžiausių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Europa.
Šie pareiškimai nuskambėjo per diskusijas apie migracijos krizės Seutoje pamokas, vykusias ES susitikimo kuluaruose.
Liepos pabaigoje iš Maroko į Ispanijai priklausantį eksklavą Seutą pateko maždaug 80 tūkst. migrantų. Ispanijos vyriausybė skelbė, kad dauguma jų per labai trumpą laiką savo noru sugrįžo į Maroką. Mažiausiai 140 žmonių žuvo mėgindami pasiekti Seutą, nors pagalbos organizacijos nurodo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Austrijos kancleris Christianas Stockeris ES viršūnių susitikime ragino suteikti valstybėms daugiau teisinių priemonių reaguoti į tokio masto migrantų antplūdžius kaip Seutoje. Tarp jo siūlymų – galimybė tokiomis aplinkybėmis nepriimti prieglobsčio prašymų.
Panašaus teisinio pagrindo siekia ir Graikijos vyriausybė. Šalis jau du kartus buvo laikinai sustabdžiusi prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Paskutinį kartą tai įvyko 2025 metais trims mėnesiams, kai smarkiai išaugo laivais iš Libijos į Kretos ir Gavdoso salas atvykstančių migrantų skaičius.
Vis dėlto galiojančiose ES migracijos taisyklėse nėra numatyta galimybė visiškai panaikinti teisę prašyti prieglobsčio. Negrąžinimo principas draudžia valstybei grąžinti ar deportuoti žmogų į šalį, kurioje jam gali grėsti persekiojimas, kankinimai ar kitoks žmogaus teisių pažeidimas.
