Pereiti prie turinio
Pasaulis

Lula da Silva iškovojo istorinę pergalę, tačiau varžovas smogė iškart: rinkimus sieks anuliuoti

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sekmadienį laimėjo rinkimus, tačiau jo varžovas Flávio Bolsonaro atsisakė pripažinti rezultatą ir paskelbė ketinantis reikalauti balsavimo anuliavimo.

L. da Silvos pergalė parodė, kad Brazilija nepasuko konservatyvumo keliu, kuris pastaruoju metu apėmė kelias regiono valstybes. Argentina, Čilė, Kolumbija ir Peru, remiamos JAV prezidento Donaldo Trumpo, pasuko į dešinę.

Antradienį 81-ąjį gimtadienį minėsiantis kairiųjų lyderis laimėjo galimybę prezidento poste dirbti ketvirtą kadenciją. Tai – precedento neturintis pasiekimas.

Oficialiais duomenimis, už L. da Silvą balsavo 51,8 proc. rinkėjų, o F. Bolsonaro surinko 48,2 proc. Dabartinis prezidentas gavo maždaug 4,4 mln. balsų daugiau nei jo varžovas.

Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Jo tėvas šiuo metu atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 metų rinkimuose.

Rinkimų dieną netrūko sumaišties. Aukščiausiasis Teismas nusprendė balsavimą pratęsti dviem valandomis, nors dalis rinkimų apylinkių tuo metu jau buvo uždarytos.

Tokio sprendimo L. da Silva paprašė teismui apskundęs situaciją, kai keliuose miestuose buvo sustabdytas autobusų eismas ir rinkėjams galėjo būti sudarytos kliūtys pasiekti balsavimo vietas.

F. Bolsonaro taip pat ragino kai kuriuose regionuose balsavimo laiką pratęsti dėl smarkių liūčių. Vis dėlto teismo sprendimą jis pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.

Per trumpą kalbą Brazilijos sostinėje F. Bolsonaro pareiškė, kad šių rezultatų pripažinti neįmanoma ir kad jis reikalaus rinkimus anuliuoti.

Nuo 1989 metų, kai po karinės diktatūros pabaigos Brazilijoje pirmą kartą surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienam pirmajame ture pralaimėjusiam kandidatui nebuvo pavykę laimėti antrojo turo.

Pirmuosiuose komentaruose po pergalės L. da Silva teigė, kad žmonės atėjo balsuoti, nes jo kampanijai pavyko įtikinti juos balsavimo svarba ir jo reikšme demokratijos išsaugojimui.

Rio de Žaneire pergalę lydėjo fejerverkai ir vuvuzelų gausmas. San Paulo gatvėse susirinko tūkstančiai žmonių, vilkėjusių raudonus drabužius – tai L. da Silvos Darbininkų partijos spalva.

Lulos kova

Palyginti su pirmuoju rinkimų turu, nebalsavusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 21 iki 19 procentų.

Įtemptą kampaniją lydėjo daugybė skandalų ir abipusių kaltinimų. Ji taip pat atskleidė gilų visuomenės susiskaldymą, Brazilijoje besitęsiantį jau dešimtmetį.

Susiskaldžiusi šalis

Beveik pusė rinkėjų, norinčių permainų, balsavo prieš L. da Silvą, kuris pradės ketvirtąją prezidento kadenciją.

Skurde užaugęs politikas prezidentu pirmą kartą tapo 2003 metais, o 2006-aisiais buvo perrinktas.

Į valdžią L. da Silva įspūdingai sugrįžo po 2022 metų rinkimų, nors iki tol dėl korupcijos skandalo daugiau kaip 18 mėnesių praleido kalėjime.

Vėliau jam pareikšti kaltinimai buvo panaikinti dėl procesinių priežasčių.

Per trečiąją L. da Silvos kadenciją sumažėjo infliacija ir nedarbas, o milijonai žmonių išbrido iš bado. Vis dėlto nemažai rinkėjų nerimavo dėl aukštų pragyvenimo išlaidų ir nusikalstamumo.

45 metų F. Bolsonaro stengėsi pasirodyti nuosaikesnis ir linksmesnis už savo tėvą. Jis sutelkė konservatyvius rinkėjus ir mažiau ideologiškai nusiteikusius žmones, siekiančius permainų.

Naujoji L. da Silvos kadencija baigsis 2030 metais. Tuo metu vienam vyriausių pasaulio lyderių bus 85-eri.

Prezidentui taip pat teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame daugumą sudaro dešinieji.

L. da Silvos kampanijoje daug dėmesio skirta Brazilijos suverenitetui. Šaliai tuo metu JAV prezidento D. Trumpo administracija daro prekybinį ir diplomatinį spaudimą.

Sekmadienį L. da Silva pareiškė, kad Brazilija nesutiks tapti kieno nors „galiniu kiemu“.

Sveikinimus jam atsiuntė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jose Antonio Kastas ir Ekvadoro dešiniųjų prezidentas Danielis Noboa – abu jie laikomi artimais D. Trumpo sąjungininkais.

L. da Silvą taip pat pasveikino Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai