Brangstant kurui ir energijai, vis dažniau kalbama ir apie galimą maisto produktų kainų augimą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėja, kad dėl aukštų kuro, dujų ir elektros kainų ypač gali brangti daržovės. Lietuvoje kai kurių produktų kainas, anot jo, didina ir maža rinkos apimtis.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Lietuvos ir Latvijos prekybos centrų „Rimi“, „Maxima“ bei „Lidl“ parduotuvėse ir palygino maisto produktų kainas.
Mėsos skyriuje – iki pusės euro skirtumas
„Rimi“ parduotuvėse bendri kainų skirtumai nebuvo dideli, tačiau mėsos skyriuje išryškėjo keli atvejai.
Latvijoje iš Olandijos importuota smulkinta kiauliena ir jautiena kainavo beveik 3 eurus. Lietuvoje toks pats, tik iš kitos kilmės šalies, produktas be nuolaidos kainavo daugiau nei 3,50 euro. Skirtumas siekė 0,40 euro.
Smulkinta jautiena Latvijoje kainavo 3,39 euro, o to paties prekės ženklo ir kilmės šalies produktas Lietuvoje buvo 0,50 euro brangesnis. Be to, lietuviškos kilmės produktas Lietuvoje kainavo daugiau nei Latvijoje.
A. Izgorodino teigimu, vietinė produkcija Lietuvoje kartais kainuoja brangiau todėl, kad pirkėjai yra lojalesni vietiniams prekės ženklams. Gerai žinomas produktas turi savo pirkėjų ratą, todėl už jį galima prašyti didesnės kainos.
Ekonomistas taip pat nurodė, kad įžengus į užsienio rinkas įmonėms tenka konkuruoti dėl pirkėjų ir rinkos dalies, o vėliau kainos gali būti didinamos. Dėl to vietos vartotojai iš dalies padengia eksporto plėtros sąnaudas.
Kai kurie produktai Latvijoje – pigesni net 2 eurais
Panašių skirtumų žurnalistai rado ir „Maximos“ parduotuvėse. Latvijoje lietuviški ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai kainavo 1,81 euro, o Lietuvoje už tokią pačią prekę reikėjo mokėti 2,19 euro – 0,38 euro daugiau.
Pusė kilogramo ispaniško serano kumpio Lietuvoje kainavo beveik 11 eurų, o Latvijoje – beveik 9 eurus. Taigi skirtumas siekė 2 eurus.
Vilniaus „Maximoje“ brie sūris su riešutais kainavo 0,20 euro daugiau nei Latvijoje.
Skirtumai pastebėti ir daržovių skyriuje. Rygos „Maximoje“ iš Lenkijos atvežti trumpavaisiai agurkai buvo nuo 0,30 iki 0,50 euro pigesni nei Lietuvoje. Vienoje Vilniaus „Maximoje“ kilogramas tokių agurkų kainavo nuo 2,79 iki 2,99 euro.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad energetikos kainų augimas gali dar labiau pabranginti maistą, o jautriausiai į tai turėtų reaguoti daržovių kainos.
Už kiaušinius lietuviai kai kur moka keliasdešimt centų daugiau
Latvijos „Lidl“ pieno skyriuje kainos nuo lietuviškų skyrėsi nedaug. To paties prekės ženklo pienas Lietuvoje kainavo 4 centais daugiau.
Vilniaus „Lidl“ vidutinio, M dydžio, kiaušiniai net su nuolaida buvo 0,38 euro brangesni nei Latvijoje. Latvijoje jie kainavo 1,81 euro, o Lietuvoje be nuolaidos – 2,25 euro.
Vis dėlto dideli, L dydžio, panašaus prekės ženklo kiaušiniai Latvijoje buvo brangesni: Lietuvoje jie kainavo 2,49 euro, o Latvijoje – 2,53 euro.
Putpelių kiaušiniai Lietuvoje taip pat kainavo daugiau. Latvijoje jų kaina be nuolaidos siekė 1,44 euro, o Lietuvoje – 1,59 euro.
Ekonomistas įspėja: labiausiai gali brangti daržovės
A. Izgorodinas mano, kad didesnes maisto kainas vartotojai gali pastebėti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Jo vertinimu, po dabartinio maisto kainų kritimo laikotarpio rinka palaipsniui pereis į metinę stagnaciją, o vėliau tikėtinas metinis kainų augimas.
Didžiausią poveikį maisto kainoms, anot ekonomisto, turės energetikos sektorius. Naftos barelio kaina išlieka didesnė nei 100 JAV dolerių, o dujų kaina Europoje yra aukščiausia nuo 2023 metų pradžios.
Ekonomistas prognozuoja, kad nuo dabartinio lygio dujų kaina kitų metų pirmąjį ketvirtį gali išaugti apie 20 proc., nes Europa į šaltąjį sezoną įžengia su rekordiškai mažu dujų kiekiu saugyklose.
Tai, jo teigimu, reikštų ir elektros brangimą šių metų pabaigoje bei pirmąjį metų ketvirtį. Aukšta naftos kaina, brangstančios dujos ir elektra gali dar labiau kilstelėti maisto produktų kainas.
