„Ozempic“ ir panašūs preparatai tapo greito svorio mažinimo simboliu: jie slopina apetitą, padeda numesti dešimtis kilogramų, tačiau netinkamai vartojami gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant ūmų kasos uždegimą.
LSMU Kauno ligoninės gydytojas klinikinis farmakologas Arūnas Jablonskis teigia, kad kasmet Lietuvoje stebimas šių vaistų paklausos ir pardavimų augimas kelia nerimą. Anot jo, viešumoje dažnai pasakojama apie sėkmingai numestą svorį, tačiau kur kas rečiau kalbama apie galimas nepageidaujamas reakcijas.
Specialistas pabrėžia, kad šie preparatai registruoti konkrečioms ligoms gydyti, o ne visiems, kurie nori greičiau sulieknėti.
„Ozempic“ ir „Wegovy“ sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga – semagliutidas, tačiau vaistai skirti skirtingoms indikacijoms ir vartojami skirtingomis dozėmis. Naujesnio preparato „Mounjaro“ veiklioji medžiaga yra tirzepatidas, veikiantis kiek plačiau.
„Ozempic“ pirmiausia skirtas diabetui gydyti. Iki atsirandant kitiems preparatams jis neretai buvo skiriamas ir ne pagal oficialią indikaciją – vadinamuoju „off-label“ būdu, kai remiamasi veikliosios medžiagos galima nauda nutukimui gydyti.
Vaistams išpopuliarėjus, juos vis dažniau pradėjo vartoti žmonės, neturintys nutukimo ar kitos gydymo indikacijos. Jie preparatus leidžiasi vien dėl estetinių priežasčių, manydami, kad tai yra paprastesnis kelias numesti svorio.
Vaistai veikia ne tik apetitą
Šie preparatai imituoja žarnyne gaminamą hormoną GLP-1, kuris veikia apetitą reguliuojančias smegenų sritis. Dėl to sumažėja alkis, žmogus greičiau pajunta sotumą ir rečiau galvoja apie maistą.
Be to, sulėtėja skrandžio išsituštinimas. Maistas jame išlieka ilgiau, todėl sotumo jausmas trunka ilgiau ir sumažėja noras užkandžiauti.
Vis dėlto gydytojas ragina nemanyti, kad pakaks kelis mėnesius pavartoti vaistų, numesti svorio ir vėliau gydymą tiesiog nutraukti. Tyrimai, kuriuose stebėti pacientai po semagliutido vartojimo nutraukimo, parodė, kad per metus jie susigrąžino maždaug du trečdalius prarasto svorio.
Jeigu kartu nekeičiami mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas, vien vaistas ilgalaikės problemos neišsprendžia.
Rizika – nuo pankreatito iki komplikacijų operacijos metu
Vienas dažniausiai minimų pavojų yra pankreatitas, arba kasos uždegimas. Nors ne kiekvienu atveju galima nustatyti tiesioginį ryšį su vaistu, tokių atvejų pasitaiko.
Žmonėms, kurie anksčiau sirgo pankreatitu, šie preparatai turi būti skiriami itin atsargiai, įvertinus, ar nėra tinkamesnio gydymo. Prasidėjus kasos uždegimui gydymo metu, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir jo nebeatnaujinti.
Vaistus vartojantys pacientai taip pat privalo apie tai informuoti gydytojus ir anesteziologus prieš operaciją. Kadangi preparatai lėtina skrandžio išsituštinimą, didėja aspiracijos rizika – skrandžio turinys gali patekti į kvėpavimo takus.
Suaugusiesiems, neturintiems reikšmingo nutukimo ir norintiems numesti vos kelis kilogramus, rizikos vertinimą apsunkina duomenų trūkumas. Dauguma tyrimų atlikta su nutukimu sergančiais pacientais, todėl apie galimą poveikį sveiką ar beveik sveiką kūno masę turintiems žmonėms žinoma mažiau.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai susiję su virškinimo sistema: pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilnumo jausmas ir diskomfortas skrandyje. Jie siejami su sulėtėjusiu skrandžio išsituštinimu.
Dėl šios priežasties gydymas pradedamas nuo mažesnių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kad organizmas spėtų prisitaikyti. Nors ne visada įmanoma šimtu procentų įrodyti, kad konkretų simptomą sukėlė vaistas, galimą ryšį patvirtinantys duomenys nurodomi ir vaistų charakteristikų santraukose.
„Ozempic“ veidas – greito svorio kritimo padarinys
Terminas „Ozempic“ veidas dažniausiai apibūdina išvaizdos pokyčius, atsiradusius sparčiai mažėjant svoriui. Specialistai pabrėžia, kad prarandama ne vien riebalinė, bet ir raumenų masė.
Nutukimu sergantiems žmonėms svoris dažniau mažėja dėl didelio riebalų pertekliaus. Tačiau normalų arba beveik normalų kūno svorį turintiems asmenims riebalinio audinio atsargos mažesnės, todėl gali mažėti ir raumenys.
Veidas pasikeičia tuomet, kai greitai sumažėja poodinių riebalų kiekis. Oda, ypač vyresniame amžiuje, nespėja prisitaikyti, todėl gali suglebti. Tai nėra specifinis atskiras vaisto šalutinis poveikis, o greito svorio kritimo pasekmė.
Nutraukus gydymą, svoris dažnai ima grįžti. Tačiau susigrąžinama ne visuomet ta pati kūno masė: riebalai gali sugrįžti, o prarasta raumenų masė – ne. Todėl svarbu vertinti ne tik skaičių svarstyklėse, bet ir kūno sudėtį.
Rekomendacijos numato, kad gydymas turi būti derinamas su tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu. Vaistai neturėtų pakeisti gyvenimo būdo pokyčių. Priešingu atveju žmogus gali nusivilti savo išvaizda ir pradėti ieškoti plastinės chirurgijos ar estetinių procedūrų sprendimų.
Be to, toks lieknėjimo būdas gali tapti papildoma problema žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų ar iškreiptą santykį su savo kūnu.
Neaiškūs preparatai iš interneto – dar didesnė grėsmė
„Ozempic“ ir kiti panašūs vaistai yra receptiniai, todėl pacientai dėl jų turi kreiptis į gydytojus. Vis dėlto gali atsirasti spaudimas skirti preparatus ir tada, kai aiškios indikacijos nėra.
Dar didesnį pavojų kelia neaiškiais kanalais įsigyjami preparatai. Tokiais atvejais nežinoma nei jų sudėtis, nei gamybos sąlygos, nei kokybės kontrolė. Žmogus gali susileisti visai ne tą medžiagą, kurios tikėjosi.
Gydytojas ragina nepasikliauti draugų rekomendacijomis ar internete perskaitytomis istorijomis ir nebandyti šių preparatų savarankiškai.
Arūnas Jablonskis pasakojo susidūręs su jaunu nutukusiu pacientu, kuriam vaistas buvo paskirtas pagal indikacijas ir vartojamas prižiūrint gydytojui. Po keturių ar penkių mėnesių vyras dėl labai stiprių pilvo skausmų pateko į ligoninę, kur jam diagnozuotas pankreatitas.
Iki tol pacientas rimtesnių sveikatos problemų neturėjo. Nors tiesioginio ryšio su vaistu šimtu procentų patvirtinti nebuvo galima, jis laikytas tikėtina priežastimi. Buvo užpildyta nepageidaujamos reakcijos forma, gydymas nutrauktas, o vėliau, gydytojui žinomais duomenimis, pankreatito epizodai nepasikartojo.
Specialistas taip pat minėjo kolegų diskusijas apie Jungtinėje Karalystėje užfiksuotus atvejus, kai žmonės po internete įsigytų tariamo semagliutido injekcijų pateko į ligoninę. Įtariama, kad padirbtuose švirkštikliuose buvo ne semagliutidas, o insulinas, sukėlęs sunkią hipoglikemiją.
Semagliutido ir tirzepatido pakuočių pardavimai Lietuvoje kasmet didėja. Vien „Ozempic“ pardavimai per pirmus šių metų 7 mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo beveik dvigubai.
Gydymas taip pat brangus: vienas „Mounjaro“ mėnesis, priklausomai nuo dozės, gali kainuoti nuo maždaug 170 iki daugiau nei 400 eurų. Pasak gydytojo, už tokią sumą žmogus galėtų rinktis mitybos specialisto konsultacijas, fizinį aktyvumą ar trenerio pagalbą.
Specialistas ragina įvertinti, ar verta rizikuoti galimais nepageidaujamais reiškiniais dėl gydymo, kurio ilgalaikis poveikis ne visais atvejais iki galo suprantamas. Lėtesnis rezultatas gali būti saugesnis ir tvaresnis.
