Praėjus šešeriems metams nuo Lenkijos aukščiausiojo teismo sprendimo, įtvirtinusio beveik visišką abortų draudimą, ketvirtadienį Varšuvoje ir daugiau nei 20 kitų šalies miestų į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Protestuotojai reikalavo užtikrinti teisę į abortą.
Demonstracijos surengtos praėjus vos kelioms dienoms po to, kai parlamentas priėmė du įstatymų projektus, kuriais būtų sušvelninti abortų ribojimai katalikiškoje Lenkijoje. Vis dėlto manoma, kad abu dokumentus vetuos konservatyvusis šalies prezidentas.
Protestai surengti nepaisant pažadų keisti įstatymus
„Women Help Women“ direktorė ir viena iš organizacijos „Abortion Dream Team“ įkūrėjų Kinga Jelinska naujienų agentūrai AFP priimtus sprendimus įvertino kaip nepakankamus, sakydama, kad tai tėra „trupiniai“.
Varšuvoje, nepaisydami lietaus, maždaug 1 tūkst. žmonių susirinko prie parlamento.
36 metų Milia Niemiec (Milia Nemec), vadovaujanti abortų centrui „Abotak“, pareiškė, kad per šešerius metus realių pokyčių neįvyko. Šis centras moterims suteikia įvairių išteklių, tarp jų – tablečių, taip pat erdvę ieškoti pagalbos ar atlikti medikamentinį abortą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lenkijoje abortas leidžiamas tik tuomet, kai nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, išprievartavimo ar kraujomaišos, arba kai nėštumas kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.
Premjero Donaldo Tusko vyriausybė dar prieš laimėdama 2023-iųjų rinkimus žadėjo liberalizuoti abortų įstatymus. Tačiau koalicijos partnerių nesutarimai šį procesą sulėtino.
Vienu iš parlamento priimtų projektų būtų iš dalies panaikinta baudžiamoji atsakomybė už nėštumo nutraukimą ir visiškai dekriminalizuota pagalba atliekant abortą. Šiuo metu už tokią pagalbą gali būti skirta iki trejų metų laisvės atėmimo.
Antrasis projektas numato panaikinti 2020 metų Lenkijos aukščiausiojo teismo – Konstitucinio Teismo (TK) – sprendimo padarinius. Tuo metu buvo uždrausti abortai tais atvejais, kai nustatomi sunkūs vaisiaus apsigimimai.
Iki šio sprendimo net 98 proc. teisėtų abortų Lenkijoje buvo atliekami būtent dėl šios priežasties.
Lenkijos nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) duomenimis, 2026-ųjų pirmąjį pusmetį šalies valstybinėse ligoninėse atlikti vos 573 abortai. 2025 metais jų buvo 851.
2020 metais priimti ribojimai sukėlė protestų bangą, kuri tapo didžiausiomis demonstracijomis Lenkijoje nuo 1989-ųjų antikomunistinio judėjimo laikų.
Abiejų įstatymų projektų likimas dabar priklauso nuo prezidento Karolio Nawrockio (Karolis Navrockis). Tikimasi, kad jis juos vetuos. Prezidentą rėmė tuo metu valdžiusi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri inicijavo ir palaikė 2020 metų teismo sprendimą.
