2026 metų Laisvės premiją siūloma skirti Lietuvos garbės konsului Vokietijos Baden-Viurtembergo federalinėje žemėje, Lietuvos vilko vaikų bendrijos rėmėjui ir ilgamečiam Vokietijos Bundestago parlamentinės grupės santykiams su Baltijos šalimis pirmininkui prof. dr. Wolfgangui Hermannui Freiherrui von Stettenui.
Tokį sprendimą trečiadienį balsų dauguma priėmė posėdžiavusi Seimo Laisvės premijų komisija. Ji Seimui teiks nutarimo projektą, o galutinį sprendimą dėl kandidatūros priims parlamentas.
Komisijos pirmininkė Rima Baškienė teigė, kad vienas svarbių argumentų buvo W. H. F. von Stetteno pagalba po Medininkų tragedijos. Jis pasirūpino, kad vienintelis gyvas išpuolio liudininkas Tomas Šernas būtų išgabentas gydytis ir reabilituotis į Vokietiją.
R. Baškienės vertinimu, tai buvo konkreti ir drąsi pagalba žmogui, nukentėjusiam nuo sovietų agresijos.
Pagalba nukentėjusiesiems ir „vilko vaikams“
W. H. F. von Stettenas aktyviai rėmė atkurtą Lietuvos valstybę. Jis rūpinosi 1991 metų Sausio 13-osios aukų šeimomis ir sužeistaisiais, taip pat padėjo „vilko vaikams“ atkurti Vokietijos pilietybę bei surasti artimuosius.
Po Sausio 13-osios įvykių jis atvyko į Lietuvą ir savo iniciatyva bei lėšomis organizavo sužeistųjų gydymą ir reabilitaciją Vokietijoje. Nukentėjusiesiems jis taip pat įsteigė paramos fondą.
Siekdamas, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvės klausimai išliktų Vokietijos politinėje darbotvarkėje, pretendentas telkė Bundestago narius. Jis prisidėjo kuriant Baltijos parlamentinį draugų būrelį ir savo lėšomis Bonoje įsteigė Baltijos informacinį biurą.
R. Baškienė taip pat nurodė, kad W. H. F. von Stettenas telkė politinę paramą Lietuvos narystei NATO ir Europos Sąjungoje. Jos teigimu, jis tapo svarbiu tiltu tarp Lietuvos ir Vokietijos, rūpinosi sovietų agresijos aukomis, Vokietijoje gyvenančiais lietuviais bei „vilko vaikais“.
Už nuopelnus W. H. F. von Stettenui suteikti Kelmės ir Jurbarko miestų garbės piliečio vardai. 2021 metais jis išleido knygą „Vilko vaikai – laimės momentai. Lietuvos – Vokietijos santykiams 30“ (vok. „Wolfskinder – Glücksmomente. 30 Jahre litauisch-deutsche Begegnungen“).
Jis taip pat apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Laisvės premija teikiama nuo 2011 metų
Nuo 2011 metų Seimas kasmet sausio 13-ąją teikia Laisvės premiją. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus bei indėlį puoselėjant nepriklausomybės ir laisvės idėjas, ginant žmogaus teises ir plėtojant demokratiją. Apdovanojimas skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių asmenims bei organizacijoms.
2025 metų Laisvės premija įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui T. Šernui.
Tarp ankstesnių šio Seimo apdovanojimo laureatų yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, buvęs politinis kalinys ir kunigas Julius Sasnauskas bei kiti asmenys.
