Aktyvus laisvalaikis Lietuvoje populiarėja, tačiau kartu daugėja ir traumų. Gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad jo kabinete vis dažniau apsilanko padelio žaidėjai, besiskundžiantys kelių ar čiurnų skausmais. Vis dėlto kelio traumą galima patirti ir nesportuojant – kartais meniskui pažeisti užtenka netaisyklingai pastatyti koją lipant iš lovos. Tokį sužalojimą ne visada iš karto išduoda stiprus ar nuolatinis skausmas, todėl žmonės neretai jį numoja ranka.
Pasak gydytojo, skausmas reiškia, kad organizme gali būti sutrikimas. Nors lietuviai dažnai linkę kentėti ir pirmiausia gydytis savarankiškai ar klausti artimųjų patarimo, M. Fiodorovas pastebi, kad pacientai tampa sąmoningesni ir į specialistus kreipiasi anksčiau. Tai svarbu, nes kuo greičiau nustatoma trauma, tuo daugiau galimybių veiksmingai padėti.
Lauros Dabulytės vedamoje tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ gydytojas aptarė dažniausias lietuvių traumas, augančio padelio populiarumo pasekmes ir simptomus, kurių nereikėtų ignoruoti. Jis taip pat paaiškino, kodėl net nedidelis sužalojimas gali turėti ilgalaikių padarinių bei kaip saugoti sąnarius.
Padelis į ortopedo kabinetą atveda vis daugiau žmonių
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjęs padelis daugeliui tapo įprasta laisvalaikio veikla. Tačiau kartu gydytojas vis dažniau konsultuoja šio sporto mėgėjus.
Dažniausiai padelio žaidėjai patiria kelio ir čiurnos traumas, nors pasitaiko ir peties bei kitų sąnarių pažeidimų. M. Fiodorovo teigimu, riziką didina žaidimo azartas: įsitraukęs žmogus ne visada atkreipia dėmesį, kaip stato koją ar atlieka judesį. Kartais traumai sukelti pakanka staigaus pasisukimo.
Ypač pavojinga situacija keliui susidaro tada, kai pėda lieka tvirtai ant žemės, o kūnas netikėtai pasisuka. Toks judesys gali pažeisti kelio raiščius ar meniską.
Visiškai išvengti traumų neįmanoma, tačiau jų riziką galima mažinti apšilimu. Gydytojas rekomenduoja prieš sportą bent 10–15 minučių skirti raumenims paruošti. Svarbu apšildyti ne tik kojas, bet ir čiurnas, pečius bei juosmenį. Tai nėra visiška apsauga nuo traumų, tačiau pasiruošimas fiziniam krūviui gali būti naudingas.
Meniskui pažeisti kartais pakanka paprasto kasdienio judesio
Rimtos sąnarių traumos nebūtinai įvyksta sportuojant ar patyrus stiprų smūgį. Gydytojo praktikoje pasitaiko atvejų, kai pacientai susižeidžia atlikdami įprastą judesį.
Meniskas gali būti pažeistas net tada, kai žmogus lipdamas iš lovos nori pasiimti šlepetes ir netaisyklingai pastato koją. Kartais sportuojant nieko nejaučiama, o diskomfortas atsiranda tik vėliau.
Problemą apsunkina tai, kad menisko plyšimas ne visada sukelia nuolatinį skausmą ar pastebimą patinimą. Kelį gali skaudėti tik atliekant konkretų judesį, o netrukus nemalonus pojūtis praeina. Dėl to žmogus gali nuspręsti, kad trauma nėra rimta.
Kai kurie pacientai ilgainiui prisitaiko prie pasikartojančio skausmo: išmoksta tam tikru būdu statyti koją, vengia konkrečių judesių ir net atsisako mėgstamo sporto. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad tai nėra tinkamas sprendimas. Jei po traumos skausmas ar diskomfortas išlieka dvi tris savaites ir kartojasi, reikėtų kreiptis į ortopedą traumatologą.
Trumpesnis atsistatymas ne visada reiškia geresnę išeitį
M. Fiodorovas pasakoja, kad menisko pažeidimų gydymas laikui bėgant pasikeitė. Anksčiau plyšusi menisko dalis dažnai būdavo pašalinama, tačiau šiandien, kai leidžia pažeidimo pobūdis, gydytojai stengiasi ją išsaugoti. Taip siekiama sumažinti kelio sąnario apkrovą ir jo dėvėjimosi greitį.
Meniskas yra svarbi kelio sąnario dalis, todėl, kai įmanoma, jis susiuvamas. Po tokios operacijos atsistatymas trunka ilgiau: maždaug mėnesį pacientui gali prireikti ramentų, o vėliau laukia reabilitacija. Vis dėlto vertinant gydymą svarbu galvoti ne tik apie savijautą po kelių savaičių, bet ir apie sąnario būklę po kelerių metų.
Gydytojas pabrėžia, kad greitesnis grįžimas į įprastą veiklą nebūtinai užtikrina geresnį ilgalaikį rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydymo reikia atsižvelgti ne tik į norą kuo greičiau vėl sportuoti, bet ir į galimybę ateityje išsaugoti sąnario funkciją.
Sąnarių skausmas vyresniame amžiuje nėra priežastis sustoti
Specialistas ragina nepriimti nuostatos, kad vyresniame amžiuje sąnarių skausmas yra neišvengiamas ir su juo tiesiog būtina susitaikyti. Amžius, jo teigimu, neturėtų tapti priežastimi atsisakyti aktyvumo.
Gydytojas neseniai konsultavo 75 metų pacientą, kuris gyvena aktyviai ir kopia į kalnus. Šis pavyzdys, pasak M. Fiodorovo, rodo, kad vien amžius nėra pagrindas nustoti judėti. Pajutus skausmą galima įvertinti sveikatos būklę, pritaikyti fizinį krūvį ar pakeisti veiklą, kad kasdienybė būtų patogesnė.
Vis daugiau žmonių supranta, kad rūpintis sveikata reiškia ne vien gydyti jau atsiradusias ligas. Svarbu reguliariai judėti, derinti fizinį krūvį su poilsiu ir laiku reaguoti į organizmo siunčiamus signalus.
Gydytojas džiaugiasi, kad lietuviai daugiau sportuoja, domisi savo sveikata ir anksčiau kreipiasi į specialistus. Jo teigimu, svarbiausia ne priprasti prie skausmo, o ieškoti būdų kuo ilgiau išlikti aktyviems.
