Per Norvegijos kariuomenės pratybas paaiškėjo, kad Kinijoje pagamintuose automobiliuose buvo išsaugota jautri informacija – nuo patekimo į saugomas teritorijas kodų iki pareigūnų judėjimo. Šis atvejis sukėlė naujų klausimų dėl prie interneto prijungtų transporto priemonių keliamos saugumo rizikos.
Rugsėjo 14–18 dienomis Oslo oro uoste vykusių saugumo pratybų dalyviai, tikrindami vieno automobilio ekrano nustatymus, aptiko integruotomis kameromis padarytų vaizdo įrašų. Apie tai skelbia laikraštis „Dagens Naeringsliv“.
Vaizduose buvo galima matyti, kas įlipo į automobilius ir iš jų išlipo, kokiais maršrutais buvo važiuojama, taip pat kodus, naudotus karinių objektų vartams ar durims atrakinti. Po trijų savaičių paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad įrašai rasti nuomotuose automobiliuose. Mažiausiai du iš jų buvo „Deepal“ markės. Šiuos automobilius pagamino Kinijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Changan“.
Transporto priemones kariuomenei suteikė „Hertz Norge“, kurią netiesiogiai valdo Kinijos automobilių grupė „Geely“.
Norvegijos krašto apsaugos sistemos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Peras Gunnaras Grosberghaugenas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad kariai automobilių sistemose rado išsaugotų vaizdo įrašų, padarytų transporto priemonių jutikliais.
Neaišku, ar šie duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims, taip pat ir Kinijai. Pareigūnas tokios galimybės neatmetė.
Šis incidentas išryškino prieštaringą situaciją: nors Europos kariuomenės stiprina apsaugą nuo šnipinėjimo ir hibridinių grėsmių, jų naudojamos transporto priemonės pačios gali rinkti jautrią informaciją. „Dagens Naeringsliv“ teigimu, net ir sužinoję apie kamerų daromus įrašus kariai automobilius dėl alternatyvų stokos naudojo iki pratybų pabaigos. Vaizdo medžiaga buvo tiesiog ištrinta.
Norvegijos kariuomenė nusprendė, kad visiškas kiniškų automobilių draudimas būtų neproporcingas galimai naudai saugumo srityje. Todėl ji renkasi konkretiems objektams pritaikytas procedūras ir vietinius draudimus naudoti automobilius su kameromis bei jutikliais, neatsižvelgiant į jų gamybos šalį.
„Hertz Norge“ pareiškė laikanti Norvegijos ir Europos teisės aktų. Įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Hallvardas Nerbovikas AFP teigė, kad klientų duomenys yra saugūs, o jokie su nuoma susiję asmens duomenys automobilių gamintojams, bendrovės savininkams ar kitoms trečiosioms šalims neperduodami be aiškaus teisinio pagrindo. Vis dėlto jis nepaaiškino, ar toks perdavimas galėjo apimti kamerų įrašus.
Šnipinėjimo rizika slypi ne tik automobiliuose
Praėjusiais metais Oslo viešojo transporto institucijos „Ruter“ atlikti bandymai parodė, kad Kinijos gamintojas „Yutong“ teoriškai galėtų per belaidę atnaujinimo sistemą nuotoliniu būdu išjungti savo elektrinius autobusus. Ekstremaliosios situacijos atveju Norvegija šias transporto priemones galėtų pasitelkti gyventojams evakuoti.
„Ruter“ vėliau pranešė įdiegusi priemones, leidžiančias stebėti ir atidėti gaunamus signalus, kad atnaujinimus būtų galima kontroliuoti.
Potencialiais „Trojos arkliais“ gali tapti ir kiti išmanieji įrenginiai. Išmanieji laikrodžiai bei sporto programėlės, tarp jų bėgikų naudojama „Strava“, taip pat gali atskleisti karinę informaciją. 2018 metais viešai paskelbti „Strava“ duomenys leido nustatyti karinių bazių vietas ir karių judėjimo maršrutus, ypač Afganistane bei Sirijoje.
Kovą Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, pasinaudojęs vieno programėlės vartotojo – jūreivio – duomenimis, beveik realiuoju laiku nustatė Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ buvimo vietą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Norvegijos nacionalinė saugumo institucija šiuolaikinius automobilius apibūdino kaip „riedančius kompiuterius, kurie renka informaciją“. Jos atstovas AFP sakė, kad tiksliai nežinoma, kur ši informacija siunčiama ir kam ji panaudojama.
