Po neseniai paaštrėjusių prezidento Donaldo Trumpo santykių su Ukraina išaugo tikimybė, kad Kyjivo vadovybei kare su Rusija gali tekti verstis be gyvybiškai svarbios JAV paramos, skelbia „Politico“. Ekspertai pripažįsta, kad tokiu atveju Ukrainai gintis būtų gerokai sunkiau, tačiau pabrėžia, jog Vašingtonas neturi vieno sprendimo, kuriuo galėtų priversti Ukrainą kapituliuoti.
„Politico“ cituojami aukšto rango Europos pareigūnai teigia, kad Ukraina teoriškai galėtų priešintis Rusijai ir be JAV pagalbos, tačiau tai būtų itin sudėtinga.
Viena pagrindinių priežasčių – JAV žvalgybos informacija, atliekanti svarbų vaidmenį Ukrainos kariniame planavime. 2003–2006 metais JAV ambasadoriumi Ukrainoje buvęs generolas Johnas Herbstas sakė, kad Vašingtono paramos netektis priverstų Kyjivą remtis vien Europos žvalgyba, kurios pajėgumai, jo vertinimu, neprilygsta amerikietiškiems.
Leidinys taip pat išskyrė bendrovės „SpaceX“ karinę ryšio sistemą „Starshield“. Ji priklauso Elonui Muskui ir yra svarbi Ukrainos gynybai nuo Rusijos raketų. Sistemos veikimo sutrikimas praėjusią savaitę sukėlė Ukrainos pareigūnų nerimą ir apsunkino gynybos operacijas.
Europos užsienio santykių tarybos mokslo darbuotoja Jana Kobzova mano, kad Ukraina visiškai nekapituliuotų, tačiau jos kariniai veiksmai ir gynyba taptų daug sudėtingesni.
„Politico“ taip pat priminė, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas laikėsi itin kritiškos pozicijos Kyjivo atžvilgiu. Jis ragino pakeisti Ukrainos valdžią ir pasirašė plačiai nuskambėjusį susitarimą su Maskva dėl dyzelino tiekimo. Pasak jo, tai turėtų sumažinti JAV energetikos išlaidas prieš lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus.
Ukraina tvirtina ketinanti tęsti kovą, tačiau kai kurie saugumo pareigūnai abejoja ilgalaikėmis Kyjivo galimybėmis, jei Vašingtonas dar labiau nuo jo atsitrauktų.
Vienas anonimu pageidavęs likti Rytų Europos pareigūnas leidiniui „NatSec Daily“ sakė, kad NATO ir Europa trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu kariniu požiūriu negali veikti be JAV. Jo teigimu, Europa gali ir privalo prisiimti daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą, tačiau jos žvalgybos pajėgumai ir galimybės vykdyti tokias užduotis kaip orlaivių papildymas degalais ore artimiausiu metu išliks labai riboti.
Jis pridūrė, kad žvalgybos srityje pagalbą teikia Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, todėl padėtis nėra visiškai beviltiška. Vis dėlto, jo nuomone, JAV paramos srautas turi būti išlaikytas be sutrikimų.
J. Herbstas pabrėžė, kad Europa, susidurdama su Rusija, turi išlikti racionali, ryžtingiau veikti su užsienyje esančiu Rusijos turtu ir aktyviau įsitraukti į ginklų gamybą. Tačiau jis įspėjo, kad tam reikėtų įvykdyti daug svarbių sąlygų.
Gerokai optimistiškiau Ukrainos perspektyvas vertino buvęs Lietuvos parlamento narys ir buvęs NATO pareigūnas Giedrimas Jeglinskas. Jo teigimu, JAV žvalgyba yra itin svarbi Ukrainos gynybinėms ir puolamosioms operacijoms, o susilpnėjusi oro gynyba reiškia didesnius Ukrainos nuostolius. Vis dėlto tai, jo vertinimu, nepalaužtų ukrainiečių ryžto gintis, o žvalgybos informacijos mainų nutraukimas nepakeistų svarbiausių karo rezultatų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė skirtumą tarp neutralios JAV pozicijos ir konkrečios paramos Rusijai. Sekmadienį laidoje „Meet the Press“ jis sakė, kad kariauti prieš Maskvą be amerikiečių pagalbos būtų labai sunku. Baltųjų rūmų ir V. Putino pajėgų susivienijimą jis pavadino galima „istorine tragedija“.
Ar D. Trumpas iš tikrųjų gali priversti Ukrainą kapituliuoti?
Vokietijos diplomatas Christofas Heusgenas pareiškė, kad senatorius Lindsey Grahamas būtų sukrėstas matydamas, kaip D. Trumpas elgiasi su jo prieš Rusiją nukreiptu įstatymo projektu. Buvęs Angelos Merkel patarėjas ir Miuncheno saugumo konferencijos vadovas taip pat tvirtino gerai pažįstantis Ukrainą ir nemanantis, kad ši valstybė pasiduos.
Ukrainiečių JAV politikos ekspertas, Odesos nacionalinio universiteto docentas Volodymyras Dubovikas mano, kad Rusija mėgina pasinaudoti amerikiečių spaudimu Ukrainai, tačiau toks spaudimas rezultatų neduos. Jis teigė, kad apie visavertę JAV ir Rusijos sąjungą kalbėti dar per anksti, tačiau D. Trumpo planuose esą numatytas santykių su Maskva perkrovimas, strateginio bendradarbiavimo ir partnerystės gilinimas.
Vašingtone veikiančio „Kennano instituto“ direktorius Michaelas Kimmage’as taip pat teigė nemanantis, kad JAV turi vieną mygtuką, kurį paspaudus būtų galima priversti Ukrainą kapituliuoti. Jo vertinimu, Amerikos įtaka Kyjivui sumažėjo D. Trumpui atsisakius tiesiogiai perduoti Ukrainai ginkluotę ir pereinant prie jų pardavimo per NATO valstybes.
Kremlius naujus pasiūlymus dėl Ukrainos įvertino santūriai
Po derybų Osle parengtuose pasiūlymuose dėl taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo esą yra nedaug Rusijai naudingų dalykų, todėl jie Kremliaus visiškai netenkina. Tai po Vladimiro Putino pokalbio su specialiuoju JAV prezidento pasiuntiniu Steve’u Witkoffu pareiškė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
J. Ušakovas sakė, kad S. Witkoffas V. Putinui pristatė Osle vykusių derybų esmę ir savo vertinimus, taip pat informavo apie naujus europiečių ir Kyjivo požiūrio aspektus. Tačiau, jo teigimu, pasiūlymuose, kalbant apie Ukrainos krizės sprendimą, naudingų dalykų buvo nedaug.
Vėliau, kalbėdamas su Pavlu Zarubinu, J. Ušakovas patikslino, kad amerikiečiai pastebėjo tam tikrų Europos lyderių, Europos Komisijos ir NATO atstovų elgesio pokyčių. Apie juos jie informavo Rusiją, tačiau šie pokyčiai, pasak jo, Maskvos visiškai netenkina.
J. Ušakovas pripažino, kad bent jau pradėta rimčiau galvoti apie krizės sprendimą. Tuo metu TASS jo komentarą pateikė dar kategoriškiau – esą Rusijos šie pokyčiai visiškai netenkina.
Ko mainais į saugumo garantijas galėtų siekti V. Putinas?
Leidinio „Agentstvo“ šaltinis teigė, kad galimu kompromisu galėtų tapti Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso ir šių teritorijų pavertimas demilitarizuota zona pagal Korėjos pavyzdį. Mainais Kyjivui būtų suteiktos saugumo garantijos, panašios į numatytąsias NATO sutarties 5-ajame straipsnyje, tačiau Ukraina netaptų Aljanso nare ir negautų pažado ją priimti ateityje.
Pasak šaltinio, būtų kalbama apie įsipareigojimą ginti Kyjivą naujos agresijos atveju. Jo vertinimu, su tokiu scenarijumi V. Putinas galėtų sutikti, nes jis iš esmės būtų naudingas Rusijai.
S. Witkoffui viešint Sankt Peterburge, plačiai nuskambėjo ir V. Zelenskio interviu televizijai „Fox News“. Ukrainos prezidentas jame pareiškė esantis pasirengęs įšaldyti fronto liniją, kad būtų užbaigtas ilgai trunkantis konfliktas.
