Lietuvos irklavimo federacija (LIF), bendradarbiaudama su Čekijos irklavimo asociacija ir Kauno technologijos universitetu (KTU), 2026 metais įgyvendina Europos Sąjungos „Erasmus+“ finansuojamą projektą SREM, skirtą tvariems irklavimo renginiams. Jo metu siekiama dalytis žiniomis ir patirtimi, edukuoti renginių dalyvius bei sukurti praktinį įrankį, kuris padėtų organizatoriams mažinti poveikį aplinkai.
LIF generalinis sekretorius ir 2016 metų olimpinis vicečempionas Saulius Ritter teigė, kad iniciatyvą paskatino tiek tarptautinė patirtis, tiek noras saugoti Lietuvai svarbią Trakų trasą. Pasak jo, įvairiose pasaulio šalyse teko matyti ir gerų, ir liūdinančių tvarumo pavyzdžių, todėl siekiama mažinti gamtai daromą žalą Lietuvoje ir savo pavyzdžiu prisidėti prie kitų valstybių pažangos.
Liepos mėnesį nuotoliniu būdu surengtas tarptautinis seminaras, skirtas irklavimo renginių organizatoriams, nacionalinių federacijų bei klubų atstovams, treneriams, sportininkams ir savanoriams. KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros docentė dr. Inga Stasiulaitienė jame pristatė informaciją apie irklavimo poveikį gamtai, tvarių renginių reikšmę, tarptautines tendencijas ir praktinius sprendimus.
Jos teigimu, didelę tarptautinių renginių poveikio dalį sudaro sportininkų, žiūrovų ir įrangos transportas, energijos vartojimas, maitinimas, atliekos, infrastruktūra bei sporto inventoriaus gamyba. Irklavimo varžybos dar ir vyksta jautriose vandens ekosistemose. Visiškai pašalinti poveikio neįmanoma, todėl svarbiausia jį išmatuoti ir kiek įmanoma sumažinti.
I. Stasiulaitienė taip pat pabrėžė, kad irklavime gamtinė aplinka yra neatsiejama sporto erdvės dalis. Jei vanduo nėra švarus, o vandens ekosistemų būklė blogėja, prastėja ir sąlygos sportininkams.
Buvusi olimpietė, dabar „World Rowing“ plėtros ir tvarumo koordinatorė Maike Betts sakė, kad vienas pagrindinių tikslų – po renginio gamtą palikti geresnės būklės, nei ji buvo prieš atvykstant organizatoriams.
„World Rowing“ yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o iki 2040 metų pasiekti nulinį išmetimą. I. Stasiulaitienės vertinimu, teigiamą poveikį galima kurti atkuriant buveines, gerinant vandens telkinių būklę ir didinant biologinę įvairovę renginio teritorijoje.
Pasak docentės, tvarumas kol kas nėra privalomas absoliučiai kiekvienam sporto renginiui, tačiau aukšto lygio tarptautinėse varžybose jis vis dažniau tampa ne pasirinkimu, o planavimo ir vertinimo dalimi. Federacijos atsižvelgia į transportą, energiją, atliekas, vandens naudojimą, pirkimus, poveikį gamtai ir naudą vietos bendruomenei. „World Rowing“ renginių organizatoriams tvarumo kontrolinį sąrašą pateikia dar paraiškos ir planavimo etapu, todėl tvarumas tampa vienu iš gero renginio valdymo kriterijų.
Prie projekto I. Stasiulaitienė prisideda turėdama ankstesnės patirties, sukauptos atliekant tyrimus ir dalyvaujant panašioje tvarumo iniciatyvoje.
Ji kaip konkretų pavyzdį nurodė 2025 metų pasaulio jaunių irklavimo čempionatą Trakuose. Jame išbandytas biologinės įvairovės vertinimo modelis, apimantis buveines, ekosistemų būklę, žmonių įsitraukimą ir gamtos išteklių valdymą. Projekte dalyvavo „World Rowing“, „BloomUp“, vietos organizatoriai ir KTU.
Iniciatyva buvo tęsiama ir 2026 metų pasaulio irklavimo čempionate Amsterdame. Ten toliau plėtota Trakuose išbandyta metodika, siekiant ją pritaikyti būsimiems „World Rowing“ renginiams. Tai atspindi perėjimą nuo pavienių aplinkosaugos veiksmų prie sistemingo poveikio vertinimo, mažinimo ir gamtos atkūrimo.
Būtent ankstesnio projekto patirtis atskleidė praktinį poreikį sukurti veiksmingą sprendimą irklavimo renginių organizatoriams. LIF pasiūlyta vizija sulaukė Europos Komisijos palaikymo, o projektui iš „Erasmus+“ programos skirtas finansavimas. Taip pradėtas kurti SREM įrankis.
KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistro studijų absolventė Jurgita Čestauskaitė teigė, kad pagrindinis įrankio tikslas – supaprastinti tvarumo procesą. Renginių organizatoriai, susidūrę su reikalavimais ar klausimais apie tvarumą, neretai pasimeta, nes procesas gali atrodyti sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir specifinių žinių.
SREM leis organizatoriams aiškiau deklaruoti renginio tvarumą: įrankyje pateikiami konkretūs klausimai, praktinės nuorodos ir pagalbinė medžiaga. Taip pat numatytas pasirengimas etapais, kad organizatoriai žinotų, kada ir kokią informaciją rinkti. Proceso pabaigoje turėtų būti gaunamas aiškus ir pagrįstas rezultatas, leidžiantis renginio organizatoriams įvertinti bei pristatyti savo darbą.
M. Betts pabrėžė, kad „World Rowing“ palaiko projektą ir jį vertina kaip svarbų žingsnį pasaulinio tvarumo link. Jos teigimu, įrankis padės federacijai remti kitus renginių organizatorius, o jo medžiaga galės būti naudojama tiek praktiškai, tiek edukaciniais tikslais.
Planuojama SREM įrankį išbandyti didžiausiuose tarptautiniuose renginiuose. Po 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių jį ketinama įtraukti ir į renginių organizavimo paraiškų procesą, kad organizatoriai būtų įpareigoti įvertinti renginio gamtai paliekamą pėdsaką.
