Nutrūkusi sausgyslė, insultas ar infarktas ne visuomet reiškia aktyvaus gyvenimo pabaigą. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, neurologas Jonas Girskis pabrėžia, kad sveikimui svarbiausia ne stebuklai, o kantrybė, žinios ir tikslingai parinkta reabilitacija.
Daugiau nei 45 metus su judėjimo sutrikimais dirbantis specialistas teigia pats galintis parodyti, kiek daug gali žmogaus organizmas. Sportuojančiam gydytojui po varžybų buvo nutrūkusios trys sausgyslės, todėl jis kurį laiką negalėjo valdyti rankos.
Po mėnesio atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad sausgyslės buvo atsitraukusios nuo kaulo maždaug 4 centimetrus, todėl jų prisiūti nebuvo įmanoma. Gydytojui buvo pasiūlytas dirbtinis sąnarys.
Tačiau, pasitelkęs medicinos žinias, patirtį ir biomechanikos naujoves, J. Girskis teigė visiškai atsistatęs, vėl žaidžiantis ir nejaučiantis jokių sutrikimų. Jo vertinimu, šiuolaikinė medicina gali labai daug.
Operacija ne visada yra vienintelė išeitis
J. Girskis pastebi, kad žmonės kartais pernelyg greitai patiki, jog po traumos ar ligos tam tikri judesiai jiems nebeįmanomi. Gydytojas ragina aklai nesitaikstyti su tokiais teiginiais, nes kiekvienas raumuo atlieka ne vieną funkciją ir turi pagalbininkų.
Raumenų ir kaulų sistemą jis palygino su akcine bendrove, kurioje reikia rasti „darbuotojus“, ateinančius į darbą, bet nedirbančius – tik krapštančius nosį ir geriančius kavą.
Nutrūkus sausgyslei, raumuo nebegali būti pritvirtintas prie kaulo ir atlikti įprasto judesio. Vis dėlto dalį jo funkcijos gali perimti kiti raumenys.
Gydytojas apgailestauja, kad kai kurie žmonės iškart renkasi operaciją. Jo paties atveju toks sprendimas, kaip jis teigia, būtų reiškęs dirbtinį sąnarį, mažesnę judesių amplitudę ir ribotas galimybes. Dabar, pasak J. Girskio, jis išsaugojo visą judesių amplitudę.
Reabilitacijoje svarbu neapkrauti sveikų raumenų
Kalbėdamas apie reabilitaciją, specialistas kritiškai vertina patarimą tiesiog daugiau sportuoti. Jo teigimu, pirmiausia būtina nustatyti, kuri sistemos dalis iš tiesų neveikia.
J. Girskis pabrėžia, kad bendros mankštos nepadeda išspręsti kiekvienos medicininės problemos. Jeigu žmogus turi ligą, disko išvaržą ar nutrūkusią sausgyslę, pirmiausia reikia reabilituoti pažeistą sistemą, o ne treniruoti sveikus raumenis.
Jo manymu, būtent todėl dalis pacientų nusivilia pratimais. Jie gali aktyviai mankštintis, tačiau dirbti su tais raumenimis, kurie ir taip funkcionuoja gerai. Specialistas teigia dar studijų metais išmokęs pirmiausia ieškoti to, kas nesugeba atlikti savo funkcijos.
Kai žmogaus būklė pagerėja ir kūno biomechanika atkuriama, tuomet galima pereiti prie kūno lavinimo bei fizinio pasirengimo. Iki tol, pasak gydytojo, pacientas turi atlikti reabilitacijos „namų darbus“.
Po insulto reabilitacija nesibaigia praėjus metams
Insultas ir infarktas – vienos sunkiausių būklių, po kurių žmogui dažnai tenka iš naujo mokytis gyventi. J. Girskis pabrėžia, kad reabilitacija neturi aiškios pabaigos ir yra neatsiejama nuo rizikos veiksnių kontrolės.
Insulto metu dėl krešulio užsikemša pagrindinė kraujagyslė, todėl tam tikra smegenų dalis negauna deguonies, joje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai ir vystosi nekrozė, kitaip tariant, smegenų infarktas. Panašus procesas vyksta ir širdyje, kai užsikemša vainikinė arterija ar jos šaka.
Todėl po insulto ar infarkto būtina toliau gydyti rizikos veiksnius. Padidėjus kraujospūdžiui reikia vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui – statinus, o sergant antrojo tipo diabetu ir padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje – tęsti gydymą.
Šių rekomendacijų nesilaikant, gali nepavykti sėkmingai reabilituotis, be to, kyla pakartotinio insulto rizika. Antrasis insultas, pasak gydytojo, gali būti sunkesnis, o jo padariniai – liūdnesni.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad insultas paveikia ne tik pacientą. Į ligonio priežiūrą įsitraukia visa šeima, artimiesiems kartais tenka atsisakyti darbo, keisti savo gyvenimo ritmą ir santykius.
Po infarkto judėti būtina, tačiau reikia stebėti save
J. Girskis paneigia nuostatą, kad po infarkto judėti pavojinga. Jo teigimu, fizinis aktyvumas galimas, tačiau žmogus turi stebėti savo būklę ir atpažinti neįprastus pojūčius.
Po infarkto kraujagyslių sistema prisitaiko: formuojasi anastomozės, atsiranda naujų kraujagyslių, o širdis tampa atsparesnė deguonies trūkumui. Gydytojas teigia, kad dėl šios priežasties dalis žmonių po infarkto ir toliau sportuoja.
Insulto atveju svarbus pasikartojantis judesių atlikimas. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu, todėl nepažeistos sritys gali perimti pažeistų sričių funkcijas. Dėl to judesius reikia kartoti nuolat.
Pats J. Girskis taip pat kasdien rūpinasi savo kūnu. Nuo vaikystės jį vargina nugaros skausmai, todėl gydytojas turi rytinį ir vakarinį pratimų ritualą.
Jis sako gerai pažįstantis savo raumenis, kurie be priežiūros, vaizdžiai tariant, gali „eiti gerti kavos“ ar „krapštyti nosį“. Rytais gydytojas juos aktyvina, o to, ko nespėja atlikti ryte, imasi vakare.
