Suomijos ir Norvegijos vadovų pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sukėlė nesutarimų tarp Ukrainą remiančių Europos valstybių. Leidinio „The Telegraph“ teigimu, tokia situacija ypač palanki Kremliui.
Kiti Europos lyderiai kritikavo Alexanderį Stubbą ir Joną Gahrą Støre, esą jie veikė savarankiškai ir prieš skambindami nesiekė bendro Europos šalių sutarimo. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad pokalbis buvo bandymas įsitraukti į derybų procesą.
„The Telegraph“ pažymi, kad tai pirmas kartas nuo praėjusių metų liepos, kai vienos iš su Kyjivu sąjungininkaujančių Europos valstybių vadovas susisiekė su Rusijos lyderiu. Tuomet Vladimirui Putinui skambino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vis dėlto dabartinė iniciatyva sukėlė kitų Europos šalių susirūpinimą.
Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen pareiškė į Norvegijos ir Suomijos veiksmus žvelgianti „labai skeptiškai“. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa turėtų veikti išvien, o ne imtis atskirų iniciatyvų.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, kad nei jis, nei kiti Europos vadovai apie planuojamus pokalbius nebuvo informuoti.
Derybose dalyvaujantis Europos pareigūnas „The Telegraph“ sakė, kad nesuderinta pozicija gali lemti situaciją, kai Europos lyderiai į V. Putiną kreipsis iš skirtingų pusių, neturėdami bendros Europos pozicijos.
Kitas leidinio pašnekovas perspėjo, kad tokiu atveju Europa gali tapti Rusijos įrankiu. Jo teigimu, tai leistų D. Trumpui vaizduoti europiečius kaip kliūtį taikai.
„The Telegraph“ pabrėžia, kad toks scenarijus būtų naudingas V. Putinui, kuris, kaip manoma, nėra pasirengęs nutraukti karo. Tuo metu Kremlius teigia, jog Europos dalyvavimas būtinas, kad bet koks susitarimas dėl paliaubų būtų sėkmingas.
Oficialiame Kremliaus pranešime nurodoma, kad V. Putinas A. Stubbui ir J. G. Støre išdėstė, jo teigimu, pagrindines konflikto priežastis. Rusijos versija dėl invazijos atsakomybę sieja su NATO plėtra į rytus ir provakarietiška Ukrainos valdžia.
Pranešime taip pat teigiama, kad ilgalaikė ir teisinga taika įmanoma tik visiškai bei besąlygiškai atsižvelgus į Rusijos interesus. Kremlius apkaltino konfrontacinę politiką vykdančias ES ir NATO valstybes tuo, kad jos vilkina konfliktą.
Šis Kremliaus pareiškimas sutampa su Europos pareigūnų vertinimu, kad Rusija per kitą Ukrainos taikos derybų etapą gali mėginti susilpninti NATO.
Apie pokalbį su Putinu pranešė Zelenskis
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis anksčiau sakė, kad po pokalbio A. Stubbas ir J. G. Støre susidarė įspūdį, jog Rusija rimtai svarsto galimybę dalyvauti susitikime Abu Dabyje.
Pasak V. Zelenskio, abu Šiaurės šalių vadovai jam paskambino iškart po pokalbio su V. Putinu ir perdavė, kad rusai, regis, rimtai nusiteikę susitikti Abu Dabyje. Anot Ukrainos prezidento, ten turėtų būti aptarti pirmieji deeskalacijos žingsniai, svarbiausi Ukrainos prioritetai, ypač susiję su saugumu, taip pat bendras karo nutraukimo klausimas.
Laikraštis „Financial Times“ tuo metu skelbė, kad V. Putinas Šiaurės Europos šalių lyderiams maždaug 90 minučių dėstė istoriją. Skandinavijos vadovai turėjo išklausyti ilgą jo kalbą apie tai, ką Kremlius vadina pagrindinėmis konflikto priežastimis.
