Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad JAV derybininkai jau beveik dvejus metus, o pastaruosius pusantrų metų – ypač aktyviai, mėgina priversti Ukrainą priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygas. Anot jos, Ukraina nepasidavė todėl, kad ją rėmė Europa, skelbia „Ukrainska Pravda“.
K. Kallas teigimu, būtent Europos parama padėjo Ukrainai atsilaikyti prieš spaudimą sutikti su Maskvos reikalavimais.
K. Kallas ragina Europą kelti maksimalius reikalavimus
ES diplomatijos vadovė pabrėžė, kad Europos šalys privalo ir toliau remti Ukrainą. Ji taip pat nurodė, kad 2026 m. vasarį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pateikė „maksimalistinį planą“, kuriame išdėstytas Europos dalyvavimas taikos derybose.
Pasak K. Kallas, jeigu Rusija derybose pateikia maksimalistinius reikalavimus, Europa taip pat turi aiškiai išdėstyti savuosius, kad būtų sukurta pusiausvyra.
Jos vertinimu, Maskva siekia, kad būtų panaikintos sankcijos, tačiau sprendimai dėl jų priklauso Europos kompetencijai. Dėl to Europa, K. Kallas įsitikinimu, turi dalyvauti prie derybų stalo.
Ji pabrėžė, kad Europa turi aiškiai pasakyti, ko reikalauja iš Rusijos. K. Kallas nuomone, derybose kalbama ne tik apie karo pabaigą, bet ir apie tai, kad pasiekta taika būtų ilgalaikė bei teisinga.
M. Rubio: D. Trumpą piktina kaltinimai dėl tyčinės žalos Ukrainai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą erzina kaltinimai, esą jis sąmoningai kenkia Ukrainai. Tarp tokių teiginių – ir tvirtinimai, kad prezidentas nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija.
Indijoje viešėjęs M. Rubio sakė, kad D. Trumpas piktinasi kaltinimais, kurie neatitinka tikrovės, ir neigia davęs nurodymą sustabdyti žvalgybos informacijos perdavimą.
JAV valstybės sekretorius pridūrė, kad prezidentas labiausiai reaguoja į užuominas, jog jo veiksmai esą sąmoningai skirti pakenkti Ukrainai. M. Rubio teigimu, tokie kaltinimai yra neteisingi.
ELTA primena, kad šią savaitę D. Trumpas mėgino paaiškinti savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Jis teigė nenorintis atstumti Rusijos nuo derybų stalo, nes siekia tarpininkauti sudarant taiką.
D. Trumpas taip pat apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nenoru užbaigti karą. Pastarosiomis savaitėmis jis V. Zelenskį kritikavo ne kartą. Kalbėdamas apie Ukrainai suteiktą Europos ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno finansinę paramą, D. Trumpas teigė, kad V. Zelenskis „nenori užbaigti šio karo ir tikriausiai niekada nenorėjo“.
JAV prezidentas kritikuoja Ukrainos išpuolius prieš Rusijos dyzelino gamybos įmones ir kaltina Kyjivą prisidėjus prie pasaulinio dyzelino trūkumo. Jo kritikai mano, kad taip D. Trumpas mėgina nukreipti dėmesį nuo karo Irane padarinių.
D. Trumpas taip pat palankiai atsiliepė apie Rusijos eksportuojamą pigų dyzeliną. Maždaug prieš pusantros savaitės jis netikėtai paskelbė, kad Rusija tieks šimtus tūkstančių tonų dyzelino Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio rinkoms.
Vašingtonas laikinai sustabdė sankcijų taikymą rusiškiems degalams, o Maskva iš dalies atšaukė dyzelino eksporto draudimą. Vėliau pasirodė pranešimų apie pirmąsias siuntas, tačiau jų apimtis kol kas nėra aiški.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė, kad kitą mėnesį yra pasirengęs Kinijoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Jis nurodė, kad pagrindinė tokio viršūnių susitikimo tema būtų branduolinis nusiginklavimas, tačiau jame galėtų būti kalbama ir apie karą Ukrainoje.
Susitikimas, kuriame nedalyvautų Ukrainos prezidentas, būtų beprecedentis ir galėtų sukelti didelį nerimą Europos sostinėse bei kitur. Į Rusijos prezidento V. Putino anksčiau išsakytą pasiūlymą surengti tokį susitikimą reagavęs JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ taip pat rašė apie galimas tokio formato pasekmes.
