Nors per kitą mėnesį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus JAV prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partija gali patirti skaudų pralaimėjimą, Europoje abejojama, ar tai iš esmės pakeistų Baltųjų rūmų šeimininko elgesį.
Pernai į valdžią sugrįžęs D. Trumpas per 22 audringus mėnesius ne kartą supurtė Europą: jo sprendimai palietė karą Ukrainoje, santykius su sąjungininkėmis ir verslą. Prezidentas pakeitė poziciją Kyjivo atžvilgiu, įvedė muitus Europos partnerėms ir grasino perimti Grenlandiją.
JAV rinkėjai lapkričio 3 dieną gali nubausti respublikonus ir demokratams perduoti Atstovų Rūmų, Senato arba abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Priešiškai D. Trumpo atžvilgiu nusiteikęs Kongresas galėtų susiaurinti jo veiksmų laisvę, tačiau keli Europos Sąjungos ir NATO pareigūnai naujienų agentūrai AFP teigė nemanantys, kad didelis pralaimėjimas rinkimuose paskatintų prezidentą tapti santūresnį tarptautinėje politikoje.
Vienas aukšto rango ES diplomatas sakė, kad nėra pagrindo manyti, jog pasikeis D. Trumpo nenuspėjamumas.
Kol kas ES viešai savo vertinimų neskelbia. Europos Komisijos atstovė Paula Pinho teigė, kad institucija nekomentuos nei ES, nei kitose šalyse vykstančių rinkimų ir pirmiausia palauks rezultatų.
Pasak pareigūnų, būsimi JAV rinkimai nėra plačiai svarstomi net už uždarų ES institucijų durų. Vienas diplomatas tai aiškino trimis priežastimis: rezultatų sunku prognozuoti, nenorima kurti pernelyg didelių lūkesčių dėl galimų pokyčių, be to, neaišku, kokią įtaką užsienio politikai padarytų net ir įtikinama demokratų pergalė.
Ukrainos parama ir prekybos ribojimai
Prieš rinkimus D. Trumpas dar kartą sukėlė nerimą Europoje, kritikuodamas Ukrainą ir rodydamas palankumą Rusijai tuo metu, kai Vašingtonas atnaujino pastangas užbaigti karą.
Demokratams laimėjus, Kongrese galėtų sustiprėti Ukrainą remianti dauguma, tačiau ES nesitiki, kad Jungtinės Valstijos vėl reikšmingai padidintų pagalbą Kyjivui.
Briuselio pareigūnai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kitais metais padengti 70 mlrd. eurų siekiančią Ukrainos finansavimo spragą. Jie ragina Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją didinti savo indėlį, tačiau JAV paramos nelaiko patikimu šaltiniu.
Taip pat beveik nesitikima, kad D. Trumpo Europai nustatyti muitai būtų visiškai panaikinti.
Diplomatai primena, jog po pirmosios D. Trumpo kadencijos prireikė kelių mėnesių, kol prezidentas demokratas Joe Bidenas sušvelnino ES plienui taikytus muitus. Vis dėlto dalis prekybos apribojimų liko galioti.
Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos neseniai atlikta apklausa parodė, kad visiškam muitų Europos Sąjungai panaikinimui pritaria tik ketvirtadalis amerikiečių.
Nežinia ir dėl JAV karių Europoje
Panašiai situaciją vertina ir NATO sąjungininkės. Europos valstybės nerimastingai laukia Pentagono atliekamos JAV pajėgų dislokavimo žemyne peržiūros rezultatų, kuriuos tikimasi paskelbti gruodį.
Manoma, kad Europoje dislokuotų amerikiečių karių skaičius bus sumažintas, nors sąjungininkės viliasi, kad pokytis nebus didelis. Keli NATO diplomatai teigė nemanantys, kad kadencijos vidurio rinkimai pakeis šios peržiūros eigą.
Pasikeitusi Kongreso sudėtis galėtų paskatinti JAV įstatymų leidėjus aktyviau remti Aljansą. Tačiau bendra kryptis Europoje jau aiški: žemynas stiprina pastangas pats prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą.
Vienas Europos diplomatas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų Europa ir toliau laikysis pasirinkto kelio.
Po pralaimėjimo įtampa gali dar išaugti
Europoje baiminamasi ne tik to, kad po rinkimų niekas nepasikeis, bet ir galimo padėties pablogėjimo.
Jeigu respublikonai išsaugotų Kongreso kontrolę, D. Trumpas galėtų pasijusti dar tvirčiau. Tačiau pralaimėjimo atveju prezidentas gali mėginti nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų ir didinti įtampą užsienyje.
Analitinio centro „German Marshall Fund“ kviestinis ekspertas Bruce’as Stokesas priminė, kad JAV istorijoje buvo prezidentų, kurie, susidūrę su sunkumais šalies viduje, daugiau dėmesio skirdavo tarptautinei arenai.
Baltieji rūmai ir toliau gali neraminti Europą įvairiais sprendimais – nuo konflikto Irane aštrinimo iki dar didesnio spaudimo Ukrainai.
B. Stokeso vertinimu, D. Trumpas parodė negalintis pakęsti situacijų, kai nėra dėmesio centre. Todėl, jei pasaulinė veikla padėtų susigrąžinti dėmesį – nesvarbu, ar jos pasekmės būtų teigiamos, ar neigiamos, – tikėtina, kad prezidentas būtent taip ir elgtųsi.
