Pokalbyje su Suomijos ir Norvegijos lyderiais Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija neketina atsisakyti tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Europos atstovai į tai atsakė pabrėždami, kad būtina pasiekti „teisingą“ taiką.
Danijos premjerė suabejojo Suomijos ir Norvegijos sprendimu
Su V. Putinu vykusį pokalbį sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Nors Norvegijos ir Suomijos vadovai teigė kalbėję tik savo šalių vardu, o ne atstovavę visai Europai, M. Frederiksen apgailestavo, kad iniciatyva nebuvo suderinta su kitomis valstybėmis.
Danijos premjerė žurnalistams sakė skeptiškai vertinanti Norvegijos ir Suomijos sprendimą bei nežinanti, ko abi šalys tikisi juo pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime. Jame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
J. G. Store teigė, kad šiuo metu tiesioginio dialogo su Rusijos vadovybe galimybė neturėtų priklausyti vien JAV administracijai – ją turėtų turėti ir Europos valstybės.
Skambutis tapo naujausiu Kyjivo sąjungininkių bandymu mažinti įtampą kare, kuris nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pareikalavo daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Suomijos prezidentas bendrame pareiškime su Norvegijos premjeru nurodė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą, todėl jam užbaigti būtinos tiesioginės derybos.
Pareiškime teigiama, kad pokalbis surengtas „pasikonsultavus su Ukraina“. Prieš tai, spalio 20 d., Osle įvyko J. G. Store, A. Stubbo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimas. Nuotoliniu būdu jame taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu.
Helsinkyje vykstančiame Šiaurės šalių lyderių susitikime J. G. Store sakė, kad 90 minučių trukęs pokalbis atskleidė didelius šalių nuomonių skirtumus dėl Ukrainos.
Bandė mažinti įtampą
Kremlius pranešė, kad V. Putinas pokalbio metu apkaltino Europos Sąjungos ir NATO „konfrontacinę politiką“ dėl karo veiksmų užsitęsimo.
Rusijos vadovas, Kremliaus teigimu, taip pat aiškiai nurodė, jog Maskva neketina daryti nuolaidų siekdama užimti visą Donbasą. Kremlius pranešė, kad trys lyderiai susitarė toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store pokalbį inicijavo norėdami aptarti pastangas užbaigti karą bei skatinti taiką ir stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukelti padariniai bus jaučiami ištisas kartas. Jo teigimu, per pokalbį daug dėmesio skirta įtampos mažinimui.
A. Stubbas skambutį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po pranešimo apie pokalbį Kyjivas paskelbė, kad V. Zelenskis jo turinį aptarė su abiem Šiaurės šalių vadovais.
Suomijos prezidentas patikino, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
Vėl įsiplieskė JAV ir Ukrainos nesutarimai
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl tapo įtempti po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis tvirtina, kad taip siekia sumažinti naftos kainas, smarkiai pakilusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu sutiko žinią, kad D. Trumpas taip pat panaikino Rusijai taikytas sankcijas ir, panašu, vėl pradėjo artėti prie V. Putino.
Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse pastaruoju metu intensyviai ieškota būdų sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO valstybės, turinčios bendrą sieną su Rusija.
