Ukraina palankiai įvertino Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Store pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad pokalbis buvo suderintas su Kyjivu ir toks požiūris yra teisingas.
Pasak A. Sybihos, buvo aptarti tą patį rytą vykę Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbiai su V. Putinu, o vėliau – su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ministras pabrėžė, kad Ukraina nori užbaigti karą ir turi realistiškų pasiūlymų bei sprendimų.
A. Sybiha taip pat nurodė, kad Kyjivas pasirengęs svarstyti tiek dalinį ugnies nutraukimą, tiek visišką karo veiksmų pabaigą. Vis dėlto, jo teigimu, susitarimas turi būti teisingas, o Ukraina nesiims vienašališkų veiksmų.
Danijos premjerė pasipiktino savarankiška iniciatyva
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Šiaurės šalių vadovai pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką, tačiau jų veiksmus sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė kalbėję savo šalių vardu, o ne atstovavę visai Europai. Vis dėlto M. Frederiksen apgailestavo, kad iniciatyva nebuvo suderinta su kitomis valstybėmis. Ji teigė skeptiškai vertinanti šį žingsnį ir nežinanti, ko abi šalys tikisi juo pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių vadovų susitikime. Jame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas J. G. Store ir Suomijos prezidentas A. Stubbas.
J. G. Store savo ruožtu pareiškė, kad šiuo metu negali būti taip, jog vien JAV administracija turėtų galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovybe. Anot jo, tokią galimybę privalo turėti ir Europos valstybės.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu mažinti įtampą per karinį konfliktą, kuris Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pareikalavo daugiausia aukų. Karas prasidėjo 2022 m. vasarį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Bendrame pareiškime A. Stubbas ir J. G. Store pabrėžė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks jų šalių ir visos Europos saugumą. Jų teigimu, konfliktui užbaigti būtinos tiesioginės derybos.
Lyderių pareiškime nurodoma, kad pokalbis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Prieš tai, spalio 20 d., Osle susitiko J. G. Store, A. Stubbas, V. Zelenskis ir JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Nuotoliniu būdu susitikime taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po Osle vykusių derybų S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu. J. G. Store Helsinkyje žurnalistams sakė, kad 90 minučių trukusiame pokalbyje išryškėjo dideli nesutarimai dėl Ukrainos.
Lyderiai kalbėjo apie įtampos mažinimą
Kremlius po pokalbio pareiškė, kad V. Putinas kaltino Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinę politiką dėl karo veiksmų tęsimosi. Taip pat pranešta, kad trys lyderiai susitarė palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store teigė pokalbį inicijavę norėdami aptarti pastangas užbaigti karą bei skatinti taiką ir stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukelto sunaikinimo bei kančių padariniai bus jaučiami ištisas kartas. Pasak jo, pokalbio metu ypač akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas trijų vadovų pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po žinios apie pokalbį Kyjivas pranešė, kad V. Zelenskis jo turinį aptarė su abiem Šiaurės šalių lyderiais. Suomijos prezidentas pareiškė, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
Vėl paaštrėjo JAV ir Ukrainos santykiai
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl tapo įtempti, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia taip siekiantis sumažinti naftos kainas, kurios smarkiai pakilo dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu reagavo ir į D. Trumpo sprendimą atšaukti Rusijai taikytas sankcijas. Be to, panašu, kad JAV prezidentas vėl pradėjo artėti prie V. Putino.
Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse pastaruoju metu intensyviai ieškoma būdų sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendras sienas su Rusija.
