Po Kome surengto 13 klubų-akcininkų susitikimo Eurolygos vadovybė oficialiai pristatė ambicingą dešimties metų verslo planą. Jame numatyta pereiti prie franšizių sistemos, plėsti turnyrą, stiprinti finansinį tvarumą ir diegti daugiau technologinių sprendimų.
Strategija bus naudojama ne tik derybose su Nacionaline krepšinio asociacija (NBA) dėl galimo bendradarbiavimo. Eurolyga ją taip pat vertina kaip savarankišką plėtros kryptį tuo atveju, jei susitarimo su NBA pasiekti nepavyktų.
Klubams numatyta 3,4 mlrd. eurų
Per artimiausią dešimtmetį dalyvaujančioms komandoms planuojama išmokėti 3,4 mlrd. eurų. Iš šios sumos 2,2 mlrd. eurų būtų gauta iš komercinių pajamų, o dar 1,2 mlrd. eurų – iš naujų franšizių mokesčių.
Prognozuojama, kad dešimtaisiais plano įgyvendinimo metais metinės Eurolygos komercinės pajamos pasieks 648 mln. eurų. Šis vertinimas grindžiamas ankstesnio dešimtmečio rezultatais, kai komercinės pajamos išaugo penkis kartus.
Taip pat numatoma, kad po dešimties metų bendra Eurolygos ir jos klubų vertė viršys 13 mlrd. eurų.
Plėtra galėtų vykti 2027 ir 2031 metais
Eurolygos vadovybė jau yra gavusi 15 oficialių paraiškų prisijungti prie turnyro. Bendra šių pasiūlymų vertė siekia 1,2 mlrd. eurų.
Plane numatyti du galimi plėtros etapai – 2027 m. ir 2031 m. Iš naujų komandų franšizių mokesčių tikimasi surinkti 1,2 mlrd. eurų, kurie papildytų dabartinių klubų biudžetus.
Šiuo metu licencijuotų klubų vertė vertinama 1,8 mlrd. eurų, o pačios Eurolygos – 1,4 mlrd. eurų.
Perėjus prie franšizių modelio nuo 2026–2027 m. sezono, prognozuojamas iškart 25 proc. sieksiantis vertės augimas. Per dešimtmetį licencijuotų klubų vertė turėtų padidėti tris kartus – iki 5,4 mlrd. eurų, o Eurolygos vertė išaugti 5,7 karto – iki 7,98 mlrd. eurų.
Sieks finansinio tvarumo visuose klubuose
Vienu pagrindinių strategijos tikslų išlieka klubų finansinė nepriklausomybė ir tvari veikla. Šiuo metu finansiškai tvariais laikoma tik maždaug 40 proc. licencijuotų Eurolygos klubų.
Pasibaigus pirmajam dešimties metų plano etapui, visi licencijuoti klubai, arba 100 proc., turėtų pasiekti visišką finansinį tvarumą. Tam bus dar labiau griežtinamos Finansinio sąžiningumo taisyklės.
Klubų pajamų šaltiniai jau dabar auga: per pastaruosius tris sezonus vidutinės rungtynių dienų pajamos padvigubėjo, o komercinės pajamos padidėjo 50 proc.
