Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo išplėsti atvejų, kai Lietuvos piliečiai galėtų išsaugoti pilietybę, sąrašą. Taip pat raginama keisti pilietybės netekimo tvarką, stiprinti ekonominius ryšius su diaspora ir ieškoti papildomų sprendimų demografinėms problemoms.
Šie pasiūlymai įtraukti į šešias rezoliucijas, kurias komisija priėmė spalio 13–15 dienomis vykusioje sesijoje.
Rezoliucijoje dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo siūloma suteikti tokią galimybę asmenims, kurie įgytų NATO arba Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat NATO partnerių, pilietybę. Komisija taip pat ragina tobulinti pilietybės netekimo procedūras ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti galimas pasekmes žmogui bei Lietuvos interesams.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Kęstutis Vilkauskas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė tikintis politiniu susitarimu. Jo vertinimu, po referendumų ir ankstesnių bandymų keisti įstatymą turėtų būti rasta politinės valios ir išminties priimti naują sprendimą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad ne visiems diasporai svarbiems klausimams spręsti būtinos papildomos valstybės lėšos. Pasak jos, pilietybės klausimu pirmiausia reikia politinio susitarimo ir gebėjimo matyti, kad Lietuva praranda žmones, vaikus, investuotojus ir galimus grįžti gyventojus.
Kitose rezoliucijose siūloma paskirti instituciją, kuri koordinuotų užsienyje esančio Lietuvai svarbaus nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Taip pat raginama skirti lėšų Vokietijoje esančios Renhofo pilies renovacijai ir įsteigti kultūros paveldo išsaugojimo fondą.
Ekonomikos srityje komisija siūlo geriau viešinti informaciją apie investavimo ir verslo galimybes Lietuvoje, mažinti biurokratines kliūtis bei aktyviau įtraukti diasporos atstovus į eksporto ir investicijų skatinimo programas.
Be to, siūloma aiškiau nustatyti užsienyje veikiančių lietuvių bendruomenių vėliavų kūrimo ir naudojimo taisykles. Komisija ragina stiprinti diasporos atsparumą propagandai ir dezinformacijai, tam parengiant praktines rekomendacijas bei mokomąją medžiagą.
D. Henke teigė, kad Lietuvos diaspora aktyviai dalyvauja ir šalies saugumo klausimuose. Jos vertinimu, dezinformacijos srityje bendruomenėms kartais trūksta įrankių, galimybių ir žmonių.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės pradžioje surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, nebuvo sėkmingas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jame dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai, arba 58,96 proc. Už Konstitucijos pakeitimą dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai, arba 74,13 proc., tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako.
Konstitucijos pataisai priimti už ją turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat žlugo.
