JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia užbaigti karą Ukrainoje, tačiau jo pasirinktas derybų su Maskva kelias, „Bloomberg“ apžvalgininko ir politologo Halo Brandso vertinimu, gali taikos procesą dar labiau apsunkinti.
Tokios abejonės kilo po susitarimo laikinai sušvelninti sankcijas ir sudaryti Rusijai galimybę parduoti dalį dyzelinio kuro. Kritikai perspėja, kad tai gali sustiprinti Maskvos finansines galimybes ir susilpninti Vakarų spaudimą Kremliui.
Pagal susitarimą sankcijos laikinai panaikintos tam, kad Rusija galėtų rinkai pateikti apie 2 mln. barelių dyzelinio kuro. Bendra planuojamų tiekimų apimtis siekia maždaug 13 mln. barelių.
H. Brandso teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia ne tik tiesioginė finansinė nauda Rusijai, bet ir galimos strateginės pasekmės. Susitarimas gali pakirsti ilgus metus trukusias Vakarų pastangas mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos bei apsunkinti Europos valstybių bandymus įtikinti D. Trumpą, kad taikai trukdo ne Ukraina, o Rusija.
Apžvalgininkas taip pat įžvelgia prieštaravimą JAV politikoje: Vašingtonas sudaro sąlygas Rusijai gauti papildomų pajamų, tačiau tuo pat metu kritikuoja Ukrainą dėl smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Strategija, kuri neįtikina Kremliaus
H. Brandsas mano, kad D. Trumpas nuoširdžiai nori užbaigti karą, tačiau jo veiksmuose mato dvi esmines strategines klaidas. Anot apžvalgininko, prezidento taikdariškos pastangos Ukrainoje kol kas nepasiteisino būtent dėl šių klaidingų prielaidų.
Realistiškesnė strategija galėtų reikšti didesnę Europos atsakomybę už paramą Ukrainai ir Kyjivo pripažinimą, kad visų okupuotų teritorijų susigrąžinimas bei narystė NATO gali būti nepasiekiami tikslai.
Vis dėlto tokie sprendimai, H. Brandso vertinimu, turėtų būti derinami su griežtesnėmis sankcijomis Rusijai, nuolatine parama Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams ir priemonėmis, kurios įtikintų Vladimirą Putiną, kad Vakarų parama Ukrainai neišseks.
Tačiau D. Trumpas ne kartą konfliktavo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutraukti JAV žvalgybinę bei karinę paramą ir nesutarė su Europos sąjungininkais.
H. Brandso nuomone, toks elgesys galėjo sustiprinti V. Putino įsitikinimą, kad Rusija pajėgs atskirti JAV nuo Ukrainos bei Europos ir pasiekti savo tikslus tęsdama ilgalaikę konfrontaciją.
Dvi pagrindinės Donaldo Trumpo klaidos
Pirmąja klaida H. Brandsas laiko neteisingą Rusijos pozicijos vertinimą. Jo nuomone, JAV prezidentas nepakankamai atsižvelgia į Kremliaus siekį apriboti Ukrainos nepriklausomybę ir klaidingai mano, kad V. Putinas taikos nori labiau nei V. Zelenskis.
Apžvalgininko vertinimu, Rusijos prezidentas būtų pasirengęs trauktis tik tada, kai karo tęsimas jam taptų pernelyg brangus.
Antroji klaida – D. Trumpo noras greitai pasiekti rezultatą. Karui užbaigti, H. Brandso teigimu, reikalingas ilgalaikis diplomatinis darbas, glaudus veiksmų derinimas su sąjungininkais ir derybų derinimas su spaudimu Maskvai.
Tačiau apžvalgininkas mano, kad JAV prezidentui pritrūksta kantrybės laikytis tokio kurso. Jo neapgalvotos iniciatyvos kelia nerimą Kyjive ir Europos sostinėse, bet neįtikina Kremliaus pakeisti savo poziciją.
Dyzelino susitarimas gali sumažinti Vašingtono įtaką
H. Brandsas taip pat mini pranešimus, kad D. Trumpas grasina atsisakyti paramos Ukrainai, jeigu Kyjivas nenutrauks tolimojo nuotolio smūgių prieš Rusijos energetikos objektus.
Apžvalgininko vertinimu, tokie smūgiai yra vienas svarbiausių Ukrainos būdų didinti Rusijai tenkančią karo kainą. Jei ši kampanija būtų ribojama, o spaudimas Maskvai nepadidėtų, Kremliaus pozicija galėtų sustiprėti.
H. Brandsas daro išvadą, kad taika Ukrainoje išlieka siektinu tikslu, tačiau dabartiniai JAV prezidento veiksmai gali sumažinti Vašingtono įtaką, paskatinti Rusiją tęsti karą ir dar labiau pabloginti JAV santykius su Kyjivu.
