JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai Ukrainos pareigūnams paaiškino, kad susitarimas dėl rusiško dyzelino eksporto yra dalis pastangų sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo. Ankstesni mėginimai pradėti ilgalaikes diskusijas dėl karo pabaigos buvo nesėkmingi.
Per susitikimą Majamyje D. Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve’as Witkoffas ir prezidento žentas Jaredas Kushneris Ukrainos atstovams sakė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas šiuo metu nėra pasirengęs derėtis dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Vis dėlto, kaip skelbia „Reuters“, susitarimas dėl dyzelino esą galėtų padėti atnaujinti trišales derybas.
Manoma, kad toks susitarimas galėtų sušvelninti Maskvos poziciją, nes parodytų, jog D. Trumpas pasirengęs imtis konkrečių veiksmų Rusijos atžvilgiu.
Susitarimas sukėlė kritiką JAV
Pagal susitarimą Rusija į JAV ir pasaulio rinkas tiektų daugiau nei 2,25 mln. barelių dyzelino. Šis sprendimas sulaukė dalies JAV įstatymų leidėjų pasipriešinimo.
Kritikai tvirtina, kad susitarimas suteiks Maskvai papildomų pajamų karui tęsti, tačiau nesukurs realaus spaudimo V. Putinui daryti nuolaidas, kurios galėtų padėti konfliktą užbaigti. D. Trumpas susitarimą netrukus viešai gynė ir pavadino jį „teisingu pasirinkimu Amerikos žmonėms“.
Prezidentas teigia, kad didesnis energijos išteklių tiekimas sumažintų kainas Jungtinėse Valstijose. Brangstantys degalai tapo rimta politine problema jo Respublikonų partijai prieš svarbius kadencijos vidurio rinkimus, per kuriuos bus sprendžiama, kas kontroliuos Kongresą.
D. Trumpas taip pat ragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis vis dažniau tvirtina, kad Ukrainos atakos kelia pasaulines degalų kainas, nors dauguma ekspertų pagrindine jų augimo priežastimi laiko karą Irane.
Pagal aprašomą planą Vašingtonas galėtų Maskvai perduoti tokią žinią: Ukraina nutraukė smūgius, o JAV suteikė Rusijai susitarimą dėl dyzelino, todėl dabar Rusija turėtų imtis atsakomųjų veiksmų.
Maskvos pasirengimu derėtis abejojama
D. Trumpo administracija jau anksčiau bandė paveikti V. Putiną, siūlydama galimą sankcijų sušvelninimą ir susitarimus dėl naudingųjų iškasenų.
Tačiau nė vienas šių pasiūlymų iš esmės nepakeitė pagrindinių Rusijos reikalavimų ir neįtikino Maskvos pritarti visapusiškam paliaubų susitarimui, skelbia žiniasklaida.
Kremliui artimas šaltinis pareiškė, kad V. Putinas prie derybų stalo sugrįžtų tik tada, kai Rusija užimtų likusius 11 proc. Donbaso. Tuomet šį rezultatą jis galėtų savo šalies gyventojams pateikti kaip pergalę.
Ukraina savo ruožtu yra pareiškusi, kad Rusijai neatiduos nė vienos papildomos savo teritorijos pėdos. Tačiau konflikto įšaldymas ties dabartinėmis fronto linijomis galėtų tapti pagrindu sudaryti taikos susitarimą.
