Prancūzijoje augant pragyvenimo kainoms, ketvirtadienį visoje šalyje į gatves išėjo šimtai tūkstančių streikuojančių darbuotojų ir kitų protestuotojų. Po kelias savaites trukusių demonstracijų tai tapo nauju įtampos eskalacijos etapu.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iki 17 val. vietos laiku, arba 18 val. Lietuvos laiku, Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose protestavo maždaug 600 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo studentų, moksleivių, mokytojų, vadinamųjų geltonųjų liemenių aktyvistų, ūkininkų ir kitų sričių darbuotojų.
Protestai vyksta antrajai pagal dydį euro zonos ekonomikai bandant subalansuoti valstybės finansus. Iki rinkimų, per kuriuos bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, liko pusmetis, o apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas iš pradžių kilo dėl mokymosi sąlygų. Jis sutapo su visoje šalyje stiprėjančiu nepasitenkinimu dėl pragyvenimo kainų ir nelygybės. Spalio 17-ąją ši įtampa peraugo į didžiausias per daugelį metų riaušes Prancūzijoje.
Paryžiuje vykusiame mitinge profesinių sąjungų federacijos CGT lyderė Sophie Binet pareiškė, kad šiuo metu svarbiausia ne tai, ar protestuotojai pasieks pergalę, o kokio masto ji bus.
Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus visose srityse, reformuoti mokesčius ir gerinti jaunimo mokymosi sąlygas. Jos taip pat kritikuoja policijos taikomus apribojimus kai kurioms protesto akcijoms.
Dauguma eitynių praėjo taikiai, tačiau keliuose miestuose kilo susirėmimų. Lione buvo padegta mažiausiai viena transporto priemonė, policija panaudojo ašarines dujas.
Vynuogių augintojas Martinas Thiberge Lione sakė norėjęs prisidėti prie demonstracijos, nes, jo vertinimu, ji subūrė žmones iš įvairių Prancūzijos visuomenės sluoksnių. Jis teigė, kad protestuotojai siekia galėti pragyventi iš savo darbo ir gauti orų atlyginimą.
Paryžiuje visą dieną lankytojams buvo uždaryti turistų pamėgti Eifelio bokštas ir Triumfo arka.
Blokuotos mokyklos
Dešimtys moksleivių protestavo keliuose miestuose. Vyriausybė pranešė, kad blokados vyko 81 iš maždaug 3,7 tūkst. šalies vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija teigė, kad pamokos buvo nutrauktos 1 tūkst. vidurinių mokyklų. Į šį skaičių įtrauktos ir užblokuotos, ir streiko dieną uždarytos įstaigos.
Švietimo ministerijos duomenimis, visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
AFP žurnalistas pranešė, kad Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, mėgindama sutrukdyti moksleiviams užblokuoti prieigą prie Helene-Boucher vidurinės mokyklos.
Streiką paskelbė valstybinių ir privačių švietimo įstaigų profesinės sąjungos. Prie jų prisidėjo geležinkelininkams, valstybinėms ligoninėms ir pašto paslaugų darbuotojams atstovaujančios profsąjungos.
Ryte geležinkelių sistemoje buvo juntami tam tikri sutrikimai. Paryžiaus Monparnaso stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne, pasakojo, kad jos kelionė buvo atidėta. Nors ji teigė, kad nemalonu anksti keltis ir vėliau sužinoti apie atšauktą traukinį, streiko aplinkybes ji sakė suprantanti.
Policijai pareikšti kaltinimai dėl smurto
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas trečiadienį paskelbė, kad visoje Prancūzijoje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir saugumo pajėgų narių. Jis pažadėjo itin griežtai reaguoti į bet kokius smurto veiksmus ar neramumus.
Nors protestai daugiausia buvo taikūs, kai kur jie peraugo į susirėmimus su policija. Minioms sklaidyti pareigūnai naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Šeštadienį Paryžiuje į saugumo pajėgas buvo paleisti padegamieji užtaisai. Dėl šio incidento pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos veiksmus kritikuojant kaip pernelyg griežtus, dėl įtariamo žiauraus elgesio su demonstrantais pradėti vidaus tyrimai. Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, o tūkstančiai žmonių sulaikyti.
Panašios protesto akcijos pastarosiomis savaitėmis vyko ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Vokietijoje bei Italijoje.
