Kai kuriuose Ukrainos pramonės objektuose dabar tvyro tyla: krosnys atvėsusios, cechai ištuštėję, o gamyklų teritorijose likusios metalo nuolaužos. Taip atrodo „Kamet Steel“ kompleksas, kadaise buvęs vienu svarbiausių šalies ekonomikos variklių, tačiau po Rusijos atakos sustabdęs veiklą.
Tuo metu visoje Ukrainoje laukuose ir grūdų saugyklose kaupiasi svarbi eksporto prekė – grūdai. Ūkininkams sudėtinga rasti nuo oro smūgių apsaugotus gabenimo maršrutus, be to, dalis jų laukia palankesnių kainų.
Rusija stiprina oro atakas prieš pramonės ir energetikos objektus, logistikos tinklus, geležinkelius bei eksporto kelius, nuo kurių priklauso Ukrainos ekonomikos veikimas. Beveik kasdieniai balistinių raketų ir reaktyvinių dronų smūgiai trikdo gamybą ir didina transportavimo išlaidas.
Mažėjant pajamoms iš plieno, žemės ūkio ir kitų svarbių sektorių, Ukrainos vyriausybei vis sunkiau surinkti pakankamai lėšų. Smūgių pasekmės persiduoda tarp tarpusavyje susijusių verslo sričių, o Kyjivas taip pat nėra tikras dėl būsimos JAV paramos.
Praėjusią savaitę Ukrainos centrinis bankas paskelbė, kad 2026 m. šalies ekonomika gali susitraukti 0,4 proc. Anksčiau buvo prognozuotas 1,8 proc. augimas. Prognozė pakeista dėl Rusijos atakų ir pabrangusios energijos pasaulio rinkose. Banko vadovas Andrijus Pyšnyjus taip pat pranešė, kad infliacijos prognozė padidinta nuo liepą numatytų 10 iki 12,5 proc.
Ukraina gynybai skiria apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pažymėjo Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto direktorius Torbjörnas Beckeris. Jo teigimu, vien mokesčių didinimas padengtų tik nedidelę dalį šalies poreikių.
Plieno pramonė neteko pagrindinės atramos
Rusijos raketų smūgiai sustabdė plieno gamybą visose kalnakasybos ir metalurgijos grupės „Metinvest Group“ įmonėse.
Kamianskėje veikusi „Kamet Steel“ 2025 m. pagamino daugiau kaip ketvirtadalį viso Ukrainos plieno. Tūkstančiai darbuotojų čia gamino plieną ir ketų šalies statybų sektoriui. Įmonė taip pat tiekė pusgaminius „Metinvest“ gamyklai Bulgarijoje, kur jie buvo naudojami vietos reikmėms ir tiekiami kitų Europos šalių rinkoms.
Rugsėjo 5 d. į gamyklos teritoriją pataikė penkios balistinės raketos. Po to komplekso uždarymas paveikė ne tik pačią įmonę, bet ir statybų, kalnakasybos, inžinerijos, energetikos bei logistikos sektorius.
Nacionalinės geležinkelių operatorės „Ukrzaliznytsia“ pajamos taip pat reikšmingai priklauso nuo plieno ir kitų krovinių vežimo. „Kamet Steel“ vadovas Oleksandras Tretjakovas teigė, kad su gamykla susijusios įmonės gali netekti darbuotojų ir bankrutuoti. Jis taip pat įspėjo, kad Europos Sąjungos prekybos apribojimai gali apsunkinti pramonės atsigavimą, nes sumažintų Ukrainos plieno eksporto rinką.
O. Tretjakovas dabartinę padėtį pavadino blogiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir priminė, kad anksčiau plieno pramonė sudarė apie 6 proc. Ukrainos BVP. Dabar, jo teigimu, šis rodiklis yra nulinis.
Eksportui trukdo atakos ir brangstantis transportas
Žemės ūkis sukuria iki 60 proc. Ukrainos pajamų užsienio valiuta, todėl karo sąlygomis jo reikšmė šalies ekonomikai ypač didelė.
Tačiau Rusijos smūgiai laivybai Juodojoje jūroje sumažino laivų srautą per Ukrainos giliavandenius uostus. Ūkininkams tuo pat metu reikia lėšų pasirengti kitam sėjos sezonui.
Jūrų transporto duomenų ir analizės bendrovė „Lloyd’s List Intelligence“ nurodo, kad dėl atakų prieš uostus, laivus ir logistikos infrastruktūrą Ukrainos prekyba Juodojoje jūroje smarkiai sumažėjo. Rugpjūtį į Juodosios jūros uostus atplaukė tik 21 laivas – maždaug 90 proc. mažiau nei tuo pačiu metu prieš metus.
Laivų savininkus atgraso išaugusios draudimo įmokos ir nuolatinė Rusijos smūgių grėsmė. Šiais metais per atakas žuvo dešimtys jūrininkų.
„Nibulon“, vienos didžiausių Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų, prekybos direktorius Volodymyras Skavinskis perspėjo, kad dėl tokios padėties gali būti prarasta visa įmonės plėtra ir įdiegtos naujovės, o vėliau tektų viską pradėti nuo nulio.
Laivų eismas iš mažesnio pajėgumo Ukrainos Dunojaus uostų į Juodąją jūrą smarkiai išaugo, nepaisant bombardavimo rizikos. Vis dėlto šis kelias yra brangus. Sulinos kanalas Dunojaus deltoje per seklus didžiausiems laivams, todėl dešimtys jų neretai kelias dienas laukia galimybės įplaukti į upę arba iš jos išplaukti.
Transportą dar labiau riboja dėl sausros rekordiškai nukritęs Dunojaus vandens lygis. V. Skavinskio teigimu, baržos, anksčiau gabenusios po 1,5 tūkst. tonų, dabar pakraunamos tik 800–900 tonų. Tam pačiam krovinių kiekiui reikia beveik dvigubai daugiau baržų, todėl auga sąnaudos. Anksčiau šiais metais tona kukurūzų iš centrinės Ukrainos į Ispaniją buvo nugabenama už iki 50 JAV dolerių, o dabar ši kaina gali siekti 150 dolerių.
V. Skavinskis pabrėžė, kad toks gabenimas tebėra rizikingas ir negarantuoja sėkmingos kelionės.
Grūdų kainos spaudžia ūkininkus į kampą
Didelės žemės ūkio bendrovės „HarvEast“ komercijos direktorė Olena Šelest sakė, kad šiuo metu didžiausias iššūkis yra rasti produkcijos pirkėjų.
Bendrovė kviečius laiko dideliuose siloso maišuose ir laukia, kol rinkos kainos taps stabilesnės. Tačiau grūdus būtina parduoti iki metų pabaigos, kad būtų sukaupta lėšų kitų metų sėjai. Jei pinigų pritrūktų, dabartinės eksporto problemos galėtų peraugti į kito sezono gamybos krizę.
Pasak O. Šelest, kukurūzų kainos smarkiai sumažėjo: pernai už toną vidutiniškai buvo mokama 210–230 JAV dolerių, o dabar – apie 130 dolerių.
Anksčiau apie 60 proc. „HarvEast“ pardavimų buvo susiję su Juodosios jūros uostais. O. Šelest teigimu, Dunojaus uostai Reni ir Izmailas gali aptarnauti tik maždaug 15–20 proc. viso šalies eksporto. Sausumos keliai per Lenkiją ir kitas Europos šalis suteikia alternatyvą, tačiau jais gabenti krovinius kainuoja daugiau.
Didėjant spaudimui, ūkininkai mažina išlaidas sėkloms ir trąšoms. Tai kelia grėsmę būsimam derliui.
Finansavimo skylė gali tapti didžiausia nuo 2022 metų
Parlamento Biudžeto komiteto vadovė Roksolana Pidlasa teigė, kad Ukraina susiduria su didžiausiu lėšų trūkumu nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios. Mažėjančios mokestinės pajamos riboja valstybės galimybes finansuoti suplanuotas išlaidas, nors tarptautinė parama ir toliau yra įsipareigota.
2026 m. Ukrainai trūksta kiek mažiau nei 25 mlrd. JAV dolerių. Be to, iki metų pabaigos parlamentas turi priimti dešimtis įstatymų projektų, susijusių su tarptautiniais įsipareigojimais. Prognozuojama, kad 2027 m. finansavimo trūkumas sieks apie 32,6 mlrd. JAV dolerių, o karinei paramai natūra papildomai reikės dar maždaug 45 mlrd. dolerių.
Finansinį spaudimą padidino prarasta JAV biudžeto parama. 2022–2024 m. prezidento Joe Bideno administracija Ukrainai skyrė 50 mlrd. JAV dolerių tiesioginės biudžeto paramos. JAV Vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, šios lėšos buvo naudojamos mokytojų ir gydytojų atlyginimams bei pensijoms finansuoti.
Donaldui Trumpui grįžus į prezidento postą, reikšminga nauja parama Ukrainai nebuvo patvirtinta. Vis dėlto dalis J. Bideno administracijos anksčiau skirtos pagalbos dar turėtų pasiekti gavėjus, nors D. Trumpo administracija laikinai sustabdė kai kuriuos tiekimus, pranešė Užsienio santykių taryba.
Europa tapo didžiausia bendros paramos Ukrainai teikėja. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo karo pradžios Europos šalys skyrė 137 mlrd. eurų finansinės, humanitarinės ir karinės paramos, o JAV – 115 mlrd. eurų.
R. Pidlasa įspėjo, kad jei Ukraina kitais metais neras būdų padengti finansavimo trūkumo, gali nebeužtekti lėšų mokytojų ir gydytojų atlyginimams bei ligoninių išlaikymui.
