Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka mano, kad karas Ukrainoje gali baigtis artimiausiais mėnesiais. Tokią prognozę jis išsakė IV Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje – likus savaitei iki planuojamo JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimo.
A. Lukašenka teigė, kad konfliktui tęsti nebeliko nei jėgų, nei išteklių, tačiau kalbėdamas apie išteklius jis turėjo omenyje ne materialinių resursų trūkumą. Pasak jo, Rusija išteklių turėtų pakankamai, o labiausiai išsekę yra žmonės – visi esą pavargo nuo karo.
„Zerkalo“ cituojamas Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad tai yra jo asmeninė nuomonė.
Tokias prognozes apie Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaigą A. Lukašenka skelbė ir anksčiau. 2022 metų vasario pradžioje, interviu Rusijos propagandistui Vladimirui Solovjovui, jis teigė, kad galimas Ukrainos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pajėgų susidūrimas truktų daugiausia tris–keturias dienas.
2022 metų gegužę Baltarusijos vadovas pripažino, kad „ši operacija užsitęsė“, o tų pačių metų lapkritį prognozavo, jog karas truks vienus ar dvejus metus. Tuomet jis taip pat sakė, kad dėl konflikto pradžios po metų ar dvejų Ukrainos visuomenė gali kaltinti prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kad susiklosčiusi padėtis turėtų stumti Ukrainos vadovybę prie derybų stalo.
2026 metų spalį A. Lukašenka pareiškė, kad taikus susitarimas dėl Ukrainos bus pasiektas „jei ne šiais metais, tai kitais“.
Witkoffas paskelbė susitikimo Abu Dabyje datą
JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimas Abu Dabyje numatytas lapkričio 10–11 dienomis, pranešė S. Witkoffas. Jo teigimu, per derybas daugiausia dėmesio bus skiriama pokario saugumo priemonėms, deeskalacijai ir humanitariniams klausimams.
Praėjusį mėnesį Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu. Jomis siekiama užbaigti karą, o pirmasis toks susitikimas nuo vasario turėtų būti surengtas, nors iki tol konkreti data nebuvo paskelbta.
S. Witkoffas taip pat sakė, kad šią savaitę JAV tarpininkai Briuselyje susitiks su Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO pareigūnais. Bus aptariamos saugumo garantijos Ukrainai, platesnio regiono saugumas ir karo nuniokotos šalies atkūrimas.
Paskutinį kartą Rusijos, Ukrainos ir JAV delegacijos derybose susitiko Šveicarijoje vasario viduryje, tačiau proveržio pasiekti nepavyko. Tuo metu Kyjive ir tarp Europos sąjungininkų stiprėja nuogąstavimai, kad D. Trumpas konflikte vis labiau artėja prie Maskvos pozicijos.
Zelenskis santykius su Trumpu apibūdino vienu žodžiu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne Ukrainai. Apie tai, tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai, pranešė „Kyiv Post“.
Interviu JAV visuomeninio transliuotojo PBS laidai „NewsHour“, parodytame pirmadienį, lapkričio 2 d., V. Zelenskis sakė, kad spaudimas turėtų būti nukreiptas į V. Putiną, nes agresoriumi yra ne jis.
Paklaustas PBS žurnalistės Amnos Nawaz, kaip vienu žodžiu apibūdintų santykius su D. Trumpu, Ukrainos prezidentas juos pavadino „emocingais“.
V. Zelenskis teigė, kad Vašingtonas turėtų pragmatiškiau vertinti karą ir labiau akcentuoti Rusijos atsakomybę už invaziją, o ne kritikuoti Ukrainos vadovybę. Jo įsitikinimu, būtina aiškiai įvardyti, kas yra priešas ir kas pradėjo karą – tai, pasak jo, yra V. Putinas.
Ukrainos prezidentas taip pat suabejojo palankių pareiškimų Rusijos vadovo atžvilgiu nauda ir sukritikavo argumentą, kad energetiniai susitarimai su Maskva galėtų sumažinti degalų kainas Jungtinėse Valstijose.
Jis pabrėžė, kad Ukrainą stiprinti būtina ne tik dėl jos pačios išlikimo, bet ir dėl Europos saugumo. V. Zelenskis perspėjo, jog dar labiau įsidrąsinusi Rusija ateityje gali kelti grėsmę NATO teritorijai.
Šie pareiškimai nuskambėjo žurnalistei paklausus apie D. Trumpo kritiką Ukrainos prezidento vadovavimui, sušvelnintus Vašingtono apribojimus Rusijai ir pastarojo meto JAV administracijos ryšius su Maskva.
