Nerimas, ilgai trunkantis nuovargis ir prislėgta nuotaika daugeliui žmonių tampa kasdienybės dalimi. Tačiau emocinių sunkumų nereikėtų nurašyti vien charakteriui ar trumpam nuotaikos pokyčiui – neuromokslininkai ragina į juos žvelgti kur kas rimčiau.
Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė paaiškino, kokie fiziniai procesai vyksta smegenyse, kai žmogus susiduria su depresija ar stipriu nerimu.
Smegenys – tarsi didelė korporacija
Pasak J. Šidlauskaitės, sveikas smegenų funkcijas galima palyginti su sklandžiai veikiančia korporacija. Joje kiekvienas „departamentas“ atlieka savo užduotį, o informacija tarp jų perduodama efektyviai. Depresijos ar nerimo atveju ši sistema ima strigti.
Prasčiau pradeda veikti keli svarbūs smegenų regionai, o jų tarpusavio ryšys tampa ne toks veiksmingas. Didžiausias sunkumas kyla tada, kai smegenų valdymo centras nebesugeba kontroliuoti žemesnių struktūrų siunčiamų signalų.
Neuromokslininkė prefrontalinę žievę palygino su korporacijos generaliniu direktoriumi. Kai šios srities kontrolė susilpnėja, grėsmę aptinkantis migdolinis kūnas ima aktyviau siųsti pavojaus signalus. Tuo pat metu su ramybės būsena siejamas default mode network tinklas taip pat įsitraukia, o „generalinis direktorius“ nebesugeba šių signalų sustabdyti. Dėl to žmogui gali atrodyti, kad nuolat kažkas negerai, ir pritrūkti motyvacijos.
Ramybės tinklas ima veikti netinkamu metu
Default mode network paprastai suaktyvėja tada, kai žmogus neatlieka konkrečios užduoties, ilsisi ar svajoja. Tačiau depresijos atveju šis tinklas gali išlikti aktyvus ir tuomet, kai žmogus jau imasi veiklos.
Tuomet pasireiškia ruminacija – įkyrus grįžimas prie praeities įvykių ir klaidų. Žmogus gali vis iš naujo galvoti, ką padarė ne taip, ko neišlaikė ar ką pasakė netinkamai. Nerimo atveju dėmesys dažniau krypsta į ateitį: kuriamos neigiamos prognozės ir įsivaizduojami blogiausi scenarijai.
Vis dėlto smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu keistis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad galima formuoti naujus, pozityvesnius neuronų ryšius. Specialistė aiškino, kad ilgai patiriant hiperstresą neigiamos mintys tampa tarsi gerai išmintas takas žolėje: juo einama vėl ir vėl, todėl norint suformuoti adaptyvesnį kelią reikia pastangų.
Kaip pagrindines pagalbos priemones J. Šidlauskaitė išskyrė psichoterapiją, medikamentus ir neinvazinę neuromoduliaciją.
Kasdienę smegenų sveikatą, pasak jos, taip pat padeda palaikyti paprasti dalykai: kokybiškas miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Judėjimą specialistė palygino su trąša smegenims.
Daugiau patarimų šia tema pateikiama straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laidą galima rasti TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
