Lietuvos gyventojai iš tėvų namų vidutiniškai išsikrausto būdami 22 metų, tačiau pirmąjį nuosavą būstą įsigyja tik sulaukę 31-erių. Per šį devynerių metų laikotarpį nuomai gali būti išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų.
Tai rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paskelbtas 2025 metų tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“. Naujienų portalas tv3.lt išanalizavo, kiek gyventojams gali kainuoti būsto nuoma iki pirmojo nuosavo būsto įsigijimo.
Nuomai per devynerius metus – dešimtys tūkstančių
„Ober-Haus“ 2026 metų rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuoma penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kainuoja nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Mažiausios kainos fiksuojamos Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o brangiausia nuoma – Vilniuje.
Jeigu devynerius metus būtų mokama pagal dabartinius įkainius, bendra suma siektų dešimtis tūkstančių eurų. Tiksli išlaidų suma priklausytų nuo būsto ploto, jo vietos ir to, kaip per šį laiką keistųsi nuomos kainos.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nurodo, kad per penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje pabrango 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimt metų pokytis buvo dar didesnis: Vilniuje nuomos kainos išaugo 93 proc., Kaune – 96 proc., o Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulada pateikė ir nuomos bei būsto kainų santykį. Jei šie dydžiai nesikeistų, per dešimt metų Vilniaus nuomininkas nuomai išleistų maždaug 45–50 proc. būsto vertės. Kaune ir Klaipėdoje ši dalis siektų apie 55–60 proc.
Pradiniam įnašui gali tekti taupyti ne vienerius metus
Nuomojantis būstą vienas sudėtingiausių uždavinių – kartu sukaupti lėšų nuosavam būstui.
Perkant būstą be paskolos, taupymas gali užsitęsti itin ilgai. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, o Kaune – 24 metus.
Net ir perkant su paskola pirmiausia reikia sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia tokį pavyzdį: žmogus per mėnesį gauna 1 580 eurų pajamų po mokesčių, nuomai skiria 550 eurų, o pradiniam įnašui atideda 10 proc. atlyginimo – 158 eurus.
Jeigu būtų planuojama įsigyti 155 tūkst. eurų vertės butą, 10 proc. pradinis įnašas sudarytų 15,5 tūkst. eurų. Taupant po 158 eurus kas mėnesį, šią sumą pavyktų sukaupti maždaug per aštuonerius metus.
Jeigu bankas reikalautų didesnio pradinio įnašo, taupymo laikotarpis galėtų viršyti 12 metų. Šiame pavyzdyje neatsižvelgiama į galimą būsto kainos augimą, santaupų grąžą ar pajamų pokyčius.
A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmojo būsto įsigijimą apsunkina greičiau nei atlyginimai kylančios NT kainos. 2022–2026 metais būstas Lietuvoje pabrango apie 50 proc., nuomos kainos išaugo 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ padidėjo 39 proc.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 metų rugpjūtį pirmąjį būstą perkančių žmonių vidutinė paskolos suma siekė apie 128 tūkst. eurų. Vidutinis pradinis įnašas sudarė 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalų pradinį įnašą sumažino nuo 15 iki 10 proc.
Mažesnis įnašas, pasak ekonomisto, gali padėti būstą įsigyti anksčiau tiems, kurių pajamų pakanka paskolai grąžinti, tačiau trūksta santaupų. Vis dėlto savarankiškai kaupiant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti apie 10 metų – maždaug dvigubai ilgiau nei regionuose. Įnašą sumažinus trečdaliu, panašiai galėtų sutrumpėti ir taupymo laikotarpis.
Brangstant būstui, didėja ir reikalingo pradinio įnašo suma, todėl net nuoseklus taupymas nebūtinai leidžia greitai įsigyti nuosavą būstą.
Nuoma pasirenkama ne vien dėl pinigų
M. Čiulados teigimu, jauni žmonės būstą nuomojasi ne tik todėl, kad negali jo įsigyti. Pradėdami savarankišką gyvenimą jie dažnai dar nežino, kuriame mieste norės įsikurti, keičia darbą arba tik pradeda bendrą gyvenimą su antrąja puse.
Tokiu metu gyvenimo būdas dar nebūna nusistovėjęs, ateities planai nėra aiškūs, o pajamos gali būti nepastovios. Dažniausiai, pasak NT specialisto, nuomininkai būstą nuomojasi 2–5 metus, tačiau kai kurie tame pačiame būste išgyvena ir 10 metų.
Ilgesnė nuoma ne visada reiškia, kad žmogui sudėtinga įsigyti būstą. Kai kurie gyventojai sąmoningai vengia ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba nori didesnę pajamų dalį skirti investicijoms.
Tikslių duomenų, kiek laiko lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo nuosavo būsto įsigijimo, nėra. Valstybės duomenų agentūra (VDA) tokios statistikos nekaupia. Todėl devynerių metų tarpas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir būsto įsigijimo nereiškia, kad visą šį laiką žmogus gyvena nuomojamame būste.
Kada finansiškai labiau apsimoka pirkti?
A. Izgorodinas mano, kad žmogui, kuris planuoja tame pačiame mieste gyventi bent penkerius metus ir turi stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai naudingiau būstą įsigyti.
Jeigu būsto paskolos palūkanos siektų apie 4,5 proc., 50 kv. metrų buto Vilniuje mėnesio įmoka, paskola finansuojant 90 proc. būsto vertės, sudarytų maždaug 695 eurus.
Ši suma būtų tik šiek tiek didesnė už nuomos kainą, tačiau apie 180 eurų iš mėnesio įmokos būtų skiriama paskolai grąžinti, todėl virstų nuosavu turtu.
Vis dėlto lyginant nuomą ir pirkimą būtina įvertinti ne tik mėnesio mokėjimą. Būsto savininkui tenka priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos, o paskolos įmoka laikui bėgant gali keistis.
Prieš perkant taip pat svarbu patikrinti būsto dokumentus, nes nuo jų gali priklausyti banko sprendimas suteikti paskolą.
Nuoma, ekonomisto vertinimu, dažniau tinkamesnė žmogui, kuris dar nėra apsisprendęs dėl gyvenamosios vietos arba neketina viename mieste pasilikti ilgam.
