Ne tik oficialūs susitikimai su pasaulio lyderiais, bet ir kasdienybė namuose, akimirkos su žmona Alma ar glėbyje nešamos malkos. Tokį neformalų prezidento Valdo Adamkaus portretą atskleidžia fotografo Antano Sutkaus kadrai. Dešimtmečius archyve saugotos ir viešai nerodytos nuotraukos, artėjant prezidento šimtajam jubiliejui, pirmą kartą pristatomos Valdovų rūmuose.
Šie vaizdai tampa ne tik istorijos dokumentais, bet ir primena, kad už prezidento titulo slypėjo konkretus žmogus, jo kasdienybė ir artimiausia aplinka.
Antano Sutkaus archyve saugoma dešimtys fotojuostelių, kuriose įamžintas Valdas Adamkus. Dalis fotografijų iki šiol nebuvo publikuota. Lapkričio 3-iąją prezidentui sukaks šimtas metų, todėl šia proga surengtoje parodoje atveriami anksčiau nematyti jo gyvenimo epizodai.
Parodoje eksponuojamos paprastos, kasdienės akimirkos, kurias fotografas fiksavo bičiuliškai. Vienas iš tokių epizodų užfiksuotas 1991 metų žiemą Čikagoje: tuomet dar būsimasis Lietuvos prezidentas savo namų kieme neša malkas.
Parodos kuratorius Artūras Morozovas pabrėžė, kad A. Sutkaus darbuose svarbiausias yra žmogus ir pagarbus, betarpiškas santykis su juo – nesvarbu, ar fotografuojamas Lietuvos provincijos gyventojas, ar Čikagoje gyvenantis lietuvis, vėliau tapęs prezidentu.
Parodoje – prezidento kasdienybės fragmentai
A. Sutkaus objektyvas V. Adamkų parodė ne vien profesinėje aplinkoje. Nuotraukose jis matomas ir šalia savo gyvenimo draugės, žmonos Almos.
1998–2002 metais prezidento patarėju dirbęs Darius Kuolys šią parodą pavadino lobiu, kurį pats A. Sutkus atrado savo namuose ir dabar juo pasidalijo. Pasak jo, fotografijos atskleidžia gražų, spalvingą ir prasmingą, tačiau jau praėjusį gyvenimo etapą.
VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas direktorė Rima Sutkienė sakė, kad kiekviename kadre matyti V. Adamkaus asmenybė, inteligencija, protas ir santūrumas.
Į parodą pateko tik nedidelė didžiulio fotografo archyvo dalis. Įdomiausių kadrų paieška ir ekspozicijos parengimas kuratoriams užtruko kelis mėnesius.
R. Sutkienės teigimu, nuotraukomis ir kitu archyvu užpildyta didesnė namo dalis, nei gyvena pati šeima. Tai – šimtus tūkstančių negatyvų apimantis rinkinys.
A. Morozovas archyvą palygino su neišsenkančiu šuliniu, iš kurio vis dar galima ištraukti naujų, netikėtų ir iki šiol nematytų kadrų.
Žmogus A. Sutkaus fotografijose visuomet buvo svarbiausias. Net įprastose situacijose fotografas pastebėdavo tai, kas iš pirmo žvilgsnio galėjo likti nepamatyta. R. Sutkienė aiškino, kad fotografuojant kamera tarsi pasitraukia į šalį, o pats A. Sutkus tiesiog bendrauja su žmogumi – taip gimsta nuotraukos.
Netikėtas kvietimas kandidatuoti į prezidentus
A. Sutkų ir V. Adamkų sieja ilgametė pažintis. Daugiausia parodoje pristatomų nuotraukų sukurta 1990-aisiais, kai A. Sutkus ne kartą lankėsi Čikagoje ir fotografavo lietuvių išeivių gyvenimą.
Per vieną iš šių kelionių fotografui teko ir neįprastas vaidmuo. Grupė žmonių paprašė jo perduoti V. Adamkui kvietimą kandidatuoti prezidento rinkimuose. A. Morozovas pasakojo, kad V. Adamkus į šią žinią atsakė pasiūlymu eiti valgyti kepsnio. Jie nuvyko į restoraną, o A. Sutkus, prisiminęs 1990-ųjų aplinkybes ir patiekalo kainą, mėgavosi kiekvienu kąsniu.
Parodoje eksponuojamos istorijos į Valdovų rūmus subūrė V. Adamkaus bičiulius, bendražygius ir šalies politikus. Prezidentui skirtame iškilmingame vakare vieniems fotografijos sugrąžino asmeninius prisiminimus, kitiems priminė jo vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas prisiminė, kad pas Adamkus lankėsi 1991 metų kovo 11-ąją, praėjus metams nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad vieni žmonės tiesiog eina per pasaulį, o kiti jį keičia. Jo teigimu, reikšminga V. Adamkaus pasaulio dalis yra Lietuva.
Valdovų rūmuose parodą bus galima lankyti iki kitų metų kovo vidurio. Premjeras taip pat teigė, kad siekiama šiuos kadrus vėliau pristatyti visoje Lietuvoje.
