Šią savaitę pasirodę pranešimai leidžia manyti, kad JAV Rusijos atžvilgiu renkasi švelnesnę santykių strategiją. Skelbiama, jog Pentagono pareigūnai galėjo paraginti Baltijos šalių vadovus santūriau kalbėti apie Rusiją, amerikiečiai spaudžia Lietuvą įsileisti baltarusiškas trąšas, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos ir Norvegijos lyderiams surengė savotišką „istorijos paskaitą“.
Šiuos įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.
Spalio 30 d. „Reuters“ pranešė, kad Pentagonas kelių NATO sąjungininkių, tarp jų Lietuvos, Latvijos ir Estijos, paprašė sumažinti viešų perspėjimų apie Rusiją intensyvumą. Esą kai kurie Europoje skambantys pareiškimai gali „pakirsti žemyno saugumą“. Ši pozicija buvo išsakyta privačiuose dvišaliuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo aukšto rango JAV gynybos pareigūnai, įskaitant gynybos sekretoriaus pavaduotoją politikai Elbridge’ą Colby.
Su pokalbiais susipažinusių keturių asmenų teigimu, Vašingtonas Europos vyriausybes ragino vengti tokios retorikos, kuri galėtų, JAV vertinimu, be reikalo išprovokuoti Maskvą. Toks spaudimas daromas tuo metu, kai Vašingtonas ragina Europos NATO nares prisiimti didesnę atsakomybę už savo konvencinę gynybą.
Tuo metu „Politico“ šaltiniai teigia, kad JAV administracija spaudžia Lietuvą švelninti Baltarusijai taikomas sankcijas. Tai esą sudarytų galimybę baltarusiškoms trąšoms per Lietuvos teritoriją pasiekti Baltijos jūrą.
Vienas su šiais pokalbiais susipažinęs Europos pareigūnas Amerikos poziciją apibūdino taip: Jungtinės Valstijos padeda ir yra Europoje, tačiau sąjungininkai neturėtų būti triukšmingi ir kelti bereikalingo šurmulio. Ši frazė atspindi Vašingtono siekį, kad vieši pareiškimai būtų santūresni, kartu išlaikant karinį bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Dar vienas netikėtas signalas nuskambėjo iš Suomijos ir Norvegijos. Šių šalių lyderiai paskambino V. Putinui, o pokalbis, kaip teigiama, buvo konstruktyvus ir truko ilgiau nei valandą. „Financial Times“ šaltiniai tvirtino, kad didelę jo dalį sudarė Rusijos vadovo pasakojimai apie rusų tautą ir istoriją, nors pokalbio dalyviai tai neigia.
A. Jakimčuko teigimu, keista buvo ne vien tai, kad Europos politikai susisiekė su V. Putinu. Anksčiau taip pat būta pavienių bandymų su juo kalbėtis. Daugiau klausimų kelia tai, kad Europoje apie šį kontaktą žinojo nedaugelis, o Ukraina iniciatyvą pasveikino.
Iki šiol Ukraina griežtai kritikuodavo panašius bandymus politiškai užmegzti ryšį su agresore. Šįkart situacija atrodė kitokia – tarsi būtų siekiama parodyti, kad vyksta tam tikras pozityvesnis dialogas.
Tokie pokyčiai gali būti susiję su JAV siekiu Rytų Europoje kilusią krizę spręsti ekonominiais susitarimais ir Rusiją tiesiog „paperkant“.
