Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ planuoja atleisti apie 100 pilotų ir maždaug 200 skrydžių palydovų, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos aviacijos profesinė sąjunga (LAA).
LAA teigimu, nuo šeštadienio, spalio 31 d., bendrovės pilotai ir skrydžių palydovai bus informuojami, ar jų darbo vietos išliks. Profesinė sąjunga nurodė, kad Rygos bazėje ketinama panaikinti visas skrydžių palydovų darbo vietas. Į planuojamų atleidimų skaičių neįtraukti įgulų nariai, kurie nuo kolektyvinio atleidimo proceso pradžios išėjo iš bendrovės savo noru.
Pasak LAA, darbuotojai atrenkami remiantis vidiniais pilotų ir skrydžių palydovų veiklos vertinimo sąrašais bei metodika. Profesinės sąjungos tvirtina, kad šie kriterijai su darbuotojų atstovais nebuvo suderinti.
Spalio 27 d. „airBaltic“ pilotams pranešė, kad orlaivių parką sumažinus iki 36 lėktuvų, darbą išsaugos maždaug keturi iš penkių pilotų. Tą pačią dieną skrydžių palydovai informuoti, jog liks apie trys iš keturių darbuotojų. Galutinius sąrašus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl atleidimų, planuojama sudaryti spalio 28 d.
LAA kritikuoja atrankos tvarką
Profesinė sąjunga teigia, kad „airBaltic“ darbuotojams nurodė atrankos kriterijus nustačiusi po pokalbių su profesinėmis sąjungomis. Vis dėlto LAA pažymi, kad konsultacijose buvo aptarta tik galimybė atsisakyti kai kurių pradžioje bendrovės pasiūlytų kriterijų, o dėl galutinės atrankos tvarkos esą tartasi nebuvo.
LAA valdybos pirmininkė Dace Kavasa ragina bendrovę nenaudoti kriterijų, kuriuose, profesinės sąjungos vertinimu, yra subjektyvių elementų. Ji taip pat siūlo prieš pradedant atranką su darbuotojų atstovais susitarti dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų.
LAA atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis pilotų, kurie nebebus tiesiogiai įdarbinti „airBaltic“, bendrovei ir toliau teiks paslaugas. Remdamasi JAV pagal 11-ąjį Bankroto kodekso skyrių vykstančia bankroto procedūra, profesinė sąjunga nurodė, kad 60–80 pilotų turėtų būti perkelti dirbti pagal sutartis su Šveicarijos agentūra.
Be to, į Belgradą išsiųstuose orlaiviuose toliau dirba per laikinojo įdarbinimo agentūrą Serbijoje pasamdyti skrydžių palydovai. Tuo metu Latvijoje darbo sutartis turintiems „airBaltic“ skrydžių palydovams gresia atleidimas. LAA skaičiuoja, kad iki 2026 m. pabaigos tai gali paveikti iki 30 darbo vietų.
Profesinei sąjungai abejonių kelia ir pilotų vertinimo principai. Kapitonai bei antrieji pilotai vertinami atskirai, todėl neseniai į kapitono pareigas paaukštintas antrasis pilotas gali patekti į kapitonų sąrašo galą ir būti atleistas, neturėdamas galimybės grįžti į ankstesnes pareigas.
Skrydžių palydovai taip pat vertinami atskirai pagal bazę ir einamas pareigas. LAA nurodė, kad Talino ir Vilniaus bazėse darbuotojų skaičiaus mažinti neketinama.
Darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, bus siūlomi du variantai: pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir įgyti pirmenybę dalyvauti atrankose, kai „airBaltic“ vėl samdys darbuotojus, arba gauti darbdavio pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Pastaruoju atveju pirmenybė ateityje grįžti į bendrovę nebūtų suteikiama.
LAA ragina „airBaltic“ stabdyti darbuotojų vertinimą, atnaujinti konsultacijas, raštu pateikti visus atrankos kriterijus ir jų taikymo metodiką bei užtikrinti vienodas galimybes visiems atleistiems darbuotojams ateityje sugrįžti į darbą.
Bendrovė atleidimus patvirtino, tačiau skaičiai dar gali keistis
„airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas LETA patvirtino, kad vykdant kolektyvinį atleidimą planuojama atsisveikinti su maždaug 100 pilotų ir 200 keleivių salono įgulos narių. Vis dėlto, jo teigimu, galutiniai skaičiai dar nėra nustatyti ir gali pasikeisti užbaigus darbuotojų vertinimą.
A. Zilbertas paaiškino, kad mažinimas susijęs su kitais metais numatomomis skrydžių apimtimis ir maršrutų tinklu. Pilotų skaičius bus mažinamas visose trijose „airBaltic“ bazėse – Rygoje, Vilniuje ir Taline. Rygos bazėje bendrovė turi per daug skrydžių palydovų, o Vilniuje ir Taline jų trūksta. Todėl Rygos darbuotojams, jei bus laisvų vietų, kiek įmanoma bus siūloma dirbti kitose bazėse.
Bendrovė teigia, kad atrankos kriterijai pasirinkti po kelių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis. Iš pradžių „airBaltic“ siūlė kitokią tvarką, tačiau, įvertinusi profesinių sąjungų argumentus, sutiko naudoti anksčiau bendrovėje reguliariai taikytas pilotų ir keleivių salono įgulos vertinimo sistemas.
A. Zilberto teigimu, tokį sprendimą pasiūlė dvi kitos profesinės sąjungos. Vertinant darbuotojus bus atsižvelgiama į darbo stažą, kurio svarbą pabrėžė LAA, profesinę kvalifikaciją ir kitus su pareigų atlikimu susijusius veiksnius.
„airBaltic“ taip pat nurodė, kad konsultacijose buvo išklausyti LAA priekaištai dėl kai kurių kriterijų. Nors profesinių sąjungų pozicijos dėl tinkamiausios atrankos tvarkos skiriasi, bendrovės teigimu, tai nereiškia, kad šie klausimai nebuvo aptarti ar kad į argumentus nebuvo atsižvelgta. Pasirinktas modelis, anot bendrovės, yra kompromisas tarp skirtingų pasiūlymų ir veiklos poreikių.
„airBaltic“ teigia suprantanti proceso poveikį darbuotojams ir įsipareigojusi jį vykdyti kuo skaidriau, aiškiau, nuosekliau bei pagarbiai visiems dalyviams.
Anksčiau bendrovė buvo skelbusi, kad pagal verslo plane numatytą darbuotojų skaičiaus mažinimą pokyčiai gali paliesti 500–700 darbo vietų. Tai sudarytų maždaug 20 proc. iš apie 3 tūkst. „airBaltic“ darbuotojų Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuo metu tikslus mažinamų darbo vietų skaičius dar nebuvo nustatytas ir galėjo keistis.
Bendrovės finansavimo klausimai
Spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino iki 350 mln. eurų vertės „airBaltic“ finansavimo pagal DIP (angl. debtor-in-possession) mechanizmą struktūrą ir lėšų pritraukimo proceso skaidrumą. Tai nurodyta spalio 20 d. pasirašytoje galutinėje teismo nutartyje.
Patvirtintą finansavimo mechanizmą sudaro trys dalys: pirmoji – 175 mln. eurų, antroji – iki 125 mln. eurų, trečioji – iki 50 mln. eurų.
„airBaltic“ grupės pajamos 2025 m., palyginti su 2024 m., išaugo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. Per 2025 m. oro bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių, tai yra 1 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Latvijos vyriausybei šiuo metu priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansų investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 41,819 mln. eurų.
