Asociacija „Visuotinė gynyba“ ketvirtadienį pristatė pirmąjį Lietuvos visuotinės gynybos modelį bei jo įgyvendinimo planą iki 2030 metų. Dokumente numatyta 51 priemonė, turinti sustiprinti valstybės, verslo ir visuomenės pasirengimą krizėms bei karui.
Parengtame modelyje išskirtos šešios strateginės kryptys ir septyni nacionaliniai prioritetai.
Vienas iš siūlymų – stiprinti visuomenės pasiryžimą ginti valstybę ir jos įsitraukimą į gynybą, įgyvendinant visuotinį šaukimą. Taip pat siūloma įsteigti pasirengimą visuotinei gynybai koordinuojančią nacionalinę instituciją, suteikiant jai aiškius įgaliojimus, ir sukurti psichologinio atsparumo stiprinimo struktūrą.
Plane numatytas ir ilgalaikio finansavimo užtikrinimas per valstybės visuotinės gynybos programą. Be to, siūloma nacionalinio saugumo kursais kurti nuolatinį vadovų bei institucijų bendradarbiavimo tinklą, iki 2027 metų parengti vientisą krizių ir karo meto teisinio reguliavimo sistemą bei į pasirengimo, veiklos tęstinumo, tiekimo ir atsargų kaupimo planus įtraukti verslą.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją pabrėžė, kad planas atskleidė bendro supratimo ir kolektyvinės atsakomybės reikšmę valstybės pasirengimui gynybai. Jo teigimu, gynyboje turi dalyvauti visi.
Modelis parengtas išnagrinėjus kitų užsienio valstybių patirtį ir gynybos planavimo pratybose įvertinus siūlomus sprendimus.
Taip pat rekomenduojama kiekvienai numatytai užduočiai priskirti atsakingą vykdytoją, nustatyti įgyvendinimo terminą ir reikalingus išteklius. Pasirengimą siūloma kasmet vertinti nepriklausomai.
Kaip skelbė BNS, ketvirtadienį Valstybės gynimo taryba (VGT) susitarė nuo 2032 metų Lietuvoje įvesti visuotinį vaikinų šaukimą į kariuomenę.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad įsigaliojus visuotiniam šaukimui kasmet į kariuomenę būtų pakviečiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ir toliau galėtų tarnauti savanoriškai. Šiuo metu kasmet pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių.
