Pasikartojant oro erdvės pažeidimams, Lietuvoje ketinama keisti gyventojų perspėjimo tvarką. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendimą, kada informuoti visuomenę, priims Karinių oro pajėgų (KOP) operatyvinis budėtojas.
Po ketvirtadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio šalies vadovas sakė, kad tokia tvarka būtų kuo labiau decentralizuota. Pasak jo, taip būtų išvengta laiko praradimo ir papildomų derinimo procedūrų, nes budėtojas turėtų reikiamą informaciją bei nustatytus algoritmus sprendimui priimti.
Vis dėlto KOP operatyvinis budėtojas negalėtų nuspręsti numušti oro erdvę pažeidusio objekto. G. Nausėda pabrėžė, kad tokį sprendimą reglamentuoja sudėtingesnės procedūros, be to, į jas įtraukiama NATO būstinė.
Prezidentas pateikė situacijos pavyzdį: jei į orą pakilęs naikintuvas matytų skraidantį objektą, tačiau negalėtų jo vizualiai atpažinti, sprendimo jį numušti priimti nebūtų galima. Anot jo, kitu atveju kiltų didelis pavojus, kad būtų atakuotas, pavyzdžiui, mažas orlaivis, praradęs ryšį su dispečerine, o pasekmės galėtų būti nepataisomos.
Taip pat ketinama atnaujinti oro erdvės stebėjimo algoritmus, kad grėsmės būtų nustatomos anksčiau. G. Nausėda nurodė, kad „Geltonas“ perspėjimas ateityje galėtų būti įjungiamas objektui dar esant prie sienos.
Prezidentas teigė, kad numatyti pakeitimai skirti žmonių saugumui stiprinti, nors visiškai pašalinti pavojaus neįmanoma. Jis taip pat perspėjo, kad oro erdvės pažeidimų ateityje, tikėtina, dar bus.
Pasak G. Nausėdos, per paskutinį drono incidentą „Geltonos“ spalvos indikatoriai suveikė ne visoje Lietuvos teritorijoje tuo metu, kai objektas jau buvo įskridęs pakankamai toli. Pagal naują tvarką toks dronas būtų stebimas „Geltonos“ spalvos režimu beveik nuo Lietuvos Respublikos sienos su Lenkija, nes tam būtų pakankamai bent dviejų indikatorių.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad pakeitus algoritmus visuomenė apie grėsmes turėtų būti informuojama sklandžiau. Anot jo, bus aiškiau apibrėžta, kada siunčiamas „Geltonas“, o kada – „Raudonas“ pranešimas. Algoritmuose numatyti konkretūs kriterijai, nurodantys, kiek sąlygų turi būti įvykdyta arba kokiam veiksmui įvykus turi būti siunčiamas atitinkamas perspėjimas.
Premjeras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva ketina konsultuotis su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus ir tais atvejais, kai nėra vizualinio jų patvirtinimo. G. Nausėda pabrėžė, kad tokį sprendimą turėtų priimti visos Aljanso partnerės kartu, nes tai nėra vien Lietuvos kompetencijai priklausantis klausimas. Jis taip pat teigė, kad VGT posėdyje pasiūlymui nebuvo tiesiogiai nepritarta, tačiau būtina įvertinti visas aplinkybes.
Didžiausia pažanga – aptikimo srityje
G. Nausėdos vertinimu, kuriant integruotą oro gynybos sistemą pažanga yra, tačiau kol kas labiausiai ji matoma detekcijos srityje.
Prezidentas aiškino, kad oro radarų ir kitų aptikimo priemonių visuma leidžia geriau stebėti Lietuvos teritoriją bei oro erdvę. Radarų veikimo zonos kai kur persidengia, todėl atskrendančius rizikos šaltinius galima nustatyti tiksliau.
Toliau atliekami ir antidroninių sistemų bandymai. Jais siekiama ne tik patikrinti jau įsigytos įrangos patikimumą, bet ir atsakingiau įvertinti, kokias dar sistemas būtina įsigyti.
Pastarąjį kartą, spalio 18 d., Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas „Raudonas“ oro pavojaus statusas. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Lietuvos kariuomenė įtaria, kad dronas į šalį atskrido iš Lenkijos teritorijos. M. Sinkevičius tai patvirtino ir sakė, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės bei gabeno sprogmenis.
Sudužusio drono dalys rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat buvo pranešta apie galimą sprogimą, tačiau tuo metu tarnybos dar nebuvo paskelbusios, ar dronas iš tiesų gabeno sprogmenį.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir perspėjo apie galimas grėsmes. Iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.
