Buvęs Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius esą svarstė galimybę smurtu užginčyti rinkimų rezultatus, tačiau nuo tokio scenarijaus jį atkalbėjo Europos lyderių įsikišimas, remdamasis „The Times“ praneša „Clash Report“.
Spalio 25 d. A. Vučičiaus vadovaujama koalicija parlamente prarado daugumą studentų vadovaujamam opoziciniam judėjimui.
Belgrade buvo telkiamos pajėgos
Buvęs Serbijos specialiojo antiteroristinio padalinio vadas Spasoje Vulevičius teigė, kad sostinėje galimai konfrontacijai buvo sutelkti policijos pareigūnai ir civiliai.
Jo teigimu, sekmadienį į Belgrado centrą buvo pasiųsta 4 000 policininkų ir 3 000 chuliganų, kurie turėjo saugoti režimą. S. Vulevičius taip pat sakė esąs visiškai įsitikinęs, kad A. Vučičius ketino nepripažinti rinkimų rezultatų.
Pranešama, kad juodai apsirengę vyrai rinkosi į 20–30 žmonių grupes, o uniformuoti pareigūnai užėmė pozicijas. Tuo metu kai kurios gatvės buvo uždarytos, o dalis jų apšvietimo išjungta.
Pajėgos esą pradėjo trauktis apie 21.30 val., kai A. Vučičius viešai pripažino, kad jo koalicija pralaimėjo.
„Studentų sąrašo“ atstovas Radomiras Saičičius taip pat tvirtino, kad buvo parengtas planas rinkimų rezultatams užginčyti, jeigu balsų skirtumas būtų nedidelis. Pasak jo, A. Vučičius sulaukė daugybės skambučių iš policijos ir kitų asmenų, kurie pakeitė jo sprendimą.
R. Saičičius teigė, kad politikui buvo perspėta apie galimas rimtas konfrontacijos pasekmes.
Studentų judėjimas nutraukė 14 metų trukusį Vučičiaus dominavimą
A. Vučičius Serbijos politikoje dominavo 14 metų ir garsėjo autoritariniais valdymo metodais. Vis dėlto jo valdžiai iššūkį metė į politinę sceną įsitraukę studentai.
Sekmadienį ilgametis šalies lyderis pripažino, kad jo dešinioji Serbijos pažangos partija parlamento rinkimuose pralaimėjo visuomeniniam studentų judėjimui. Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai taip pasiekė istorinę valdžios kaitą.
56 metų politikas anksčiau lengvai įveikdavo oponentus ir tikėjosi tai pakartoti. Prieš rinkimus jis pasirinko Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priskiriamą politinį manevrą – pasitraukė iš prezidento pareigų, kad galėtų siekti ministro pirmininko posto.
Per agresyvią kampaniją valstybinė žiniasklaida A. Vučičių nušviesdavo palankiai visą parą, o jo varžovai buvo puolami. Rinkėjams jis žadėjo didesnes pensijas, naujus kelius ir pigesnius vaistus, taip pat dalijo pinigus.
Tačiau ši taktika nepasiteisino. Įvairias jaunimo grupes subūrusio judėjimo teiginiai, kad A. Vučičiaus valdymo metais šalyje išplitusi korupcija, nepotizmas ir organizuotas nusikalstamumas griauna Serbiją iš vidaus, sulaukė plataus palaikymo.
Studentų protestai prasidėjo 2024 metais, kai šiaurės Serbijoje esančioje renovuotoje geležinkelio stotyje sugriuvus stogeliui žuvo 16 žmonių. Po tragedijos buvo kaltinama, kad dėl korupcijos atsiradęs aplaidumas lėmė nekokybiškai atliktus darbus ir galiausiai griūtį.
A. Vučičius dėl pralaimėjimo apkaltino užsienio kišimąsi. Jis teigė, kad pergalę pasiekė kitų Europos šalių ir JAV „giliosios valstybės“, nusiteikusios prieš prezidentą Donaldą Trumpą, remta revoliucija.
Politinis kelias: nuo ultranacionalizmo iki laviravimo tarp galių
Daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančioje politinėje karjeroje A. Vučičius iš kraštutinio nacionalisto, rėmusio agresiją prieš ne serbų tautybės žmones buvusioje Jugoslavijoje, tapo populistu, keitusiu pozicijas ir bandžiusiu laviruoti tarp pasaulio galybių.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio karų metu jis buvo vienas radikaliosios partijos lyderių ir pasisakė už „Didžiosios Serbijos“ sukūrimą. Tokia valstybė būtų apėmusi ir serbų mažumų gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas. Ši politika plačiai laikoma viena svarbiausių kruvinų konfliktų, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus, priežasčių.
A. Vučičius taip pat garsėjo ugningomis kalbomis. Viename pasisakyme Serbijos parlamente jis pareiškė, kad už kiekvieną per Bosnijos karą nužudytą serbą turėtų mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau politikas aiškino, kad šie žodžiai neturėjo būti suprasti pažodžiui.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje, eidamas informacijos ministro pareigas, A. Vučičius prižiūrėjo veiksmus prieš žiniasklaidos priemones, kritikavusias prezidentą Slobodaną Miloševičių: joms buvo skiriamos didelės baudos arba jos uždaromos. Prieš jo partijai laimint 2012 metų rinkimus, A. Vučičius atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir ėmė deklaruoti proeuropietišką kryptį.
Prieš rinkimus vėl suartėjo su Putinu
Valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau, siekdamas susigrąžinti sumažėjusį rinkėjų palaikymą, prieš lemiamus rinkimus jis grįžo prie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir atsigręžė į V. Putiną.
Praėjusį mėnesį, nepaisydamas Europos Sąjungos kritikos, jis leido Belgrade su didvyriams rodoma pagarba palaidoti Ratko Mladičių. Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas Nyderlanduose įsikūrusio Jungtinių Tautų teismo buvo pripažintas kaltu dėl genocido.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų A. Vučičius gyrėsi, kad V. Putinas tikisi jo tapimo ministru pirmininku. Taip jis atsisakė proeuropietiškos pozicijos, kuri 2012 metais padėjo jo populistinei partijai ateiti į valdžią.
Maskvoje – nevienareikšmės reakcijos
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo sudaryta vyriausybė išsaugos draugiškus santykius su Rusija. Serbijos lyderis neprisidėjo prie ES sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, nors šalis oficialiai siekia narystės 27 valstybes vienijančioje Sąjungoje.
D. Peskovas pareiškė, kad Rusija vertina A. Vučičiaus indėlį į dvišalių ryšių plėtrą ir toliau ketina padėti juos stiprinti, tačiau pabrėžė, jog „tango šokamas dviese“.
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas teigė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog Europoje liks viena suvereni valstybė mažiau.
Kitokią poziciją išsakė griežtosios linijos šalininkas ir radikalią nacionalistinę žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas. Jis pasveikino A. Vučičiaus pralaimėjimą ir pavadino politiką veidmainiu, bandžiusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.
K. Malofejevas savo „Telegram“ kanale teigė, kad Serbijos žmonės paskelbė istorinį nuosprendį A. Vučičiaus režimui, o politinės veidmainystės era artėja prie pabaigos.
Prezidento postą pavertė valdžios centru
Per 14 metų A. Vučičius ėjo ministro pirmininko pavaduotojo, ministro pirmininko ir prezidento pareigas.
Beveik dešimtmetį būdamas prezidentu jis daugiausia reprezentacinį postą pavertė pagrindiniu šalies valdžios centru. Politikas išgarsėjo dažnais kreipimaisis į tautą ir pasirodymais vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius Dejanas Pavlovičius A. Vučičių apibūdino kaip konkurenciją mėgstantį politiką, įvaldžiusį „botago ir meduolio“ principu paremtą valdymą bei įsitikinusį, kad niekas, išskyrus jį patį, nėra teisus.
D. Pavlovičius 14 metų A. Vučičiaus valdymą pavadino vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu. Pasak jo, valdančioji partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę.
Profesoriaus teigimu, A. Vučičius visiškai kontroliavo gerai organizuotą Serbijos pažangos partiją. Lojaliems šalininkams buvo atsilyginama pelningais valstybės sandoriais ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo. Taip, anot D. Pavlovičiaus, buvo sukurtas naujas Serbijos visuomenės elitas, mokėjęs parodyti dėkingumą.
Opozicijoje žada tęsti kovą
A. Vučičiaus valdymo metais rinkimus vis dažniau lydėjo pranešimai apie balsavimo pažeidimus, smurto atvejus ir skundai, kad jo kontroliuojama vyriausybę palaikanti žiniasklaida bei rinkėjams dalijamos valstybės lėšos suteikė partijai nesąžiningą pranašumą.
Studentų protestų metu A. Vučičius prie savo biuro Belgrade aptvėrė centrinį parką ir jame pastatė palapines, kuriose įkurdino savo rėmėjų grupes. Veikiausiai taip buvo siekiama juos panaudoti kaip gyvąjį skydą. Žurnalistinių tyrimų autoriai nustatė, kad kai kurie stovyklos gyventojai turi kriminalinę praeitį, ir siejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Šiuos kaltinimus jis atmetė.
Pripažinęs pralaimėjimą, A. Vučičius pareiškė, kad politinės kovos neatsisakys. Jis tvirtino, jog jo organizacija yra vieninga, stipri ir pripratusi būti opozicijoje.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius mano, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jei studentų pergalė būtų buvusi mažiau įtikinama. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms, pasak jo, politikas to išvengti negalėjo.
Pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente, Nacionalinėje Asamblėjoje, laimėjo nuo 135 iki 140 mandatų. A. Vučičiaus vadovaujama dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) gavo 105 mandatus.
